Tags

, , , , , , , , , ,


Po labai patikusio fantastinio filmo Gataka, po to sekusio nesužavėjusio ateistinio fantastinio “The Man from Earth” pasiryžau absoliučiai fantastinių filmų klasikai 2001 m. kosminė odisėja / 2001: A Space Odyssey (1968):

2001-A-Space-Odyssey

Režisierius: Stanley Kubrick
Scenarijus: Stanley Kubrick, Arthur C. Clarke

Jaučiu prieš kokį 20 metų pažinojau šio filmo didelį gerbėją, faną net. O aš vis kažkaip bijojau žiūrėti. Aš vis bijau, kad tokie kultiniai klasikiniai filmai man nepatiks. Nežinau, iš kur toks įsitikinimas. Ir tik dabar pasakiau, ai, kas bus, tas bus. Bet noriu fantastikos žanro filmo. O šio būti nemačius kažkaip ir nelygis kaip fantastikos gerbėjui.

Užsidedu žiūrėti. 3 minutes visiškai juodas ekranas. Tik muzika. Tikiuosi, kad 1968 metais dar nebuvo kino teatruose reikalavimo pažymėti gaisro atveju išėjimų iš salės ir buvo galima turėti visiškos tamsos efektą. Dabar neseniai kažkokiam filme buvo visiškas užtemimas, ale, šuds, vis tiek salėje avariniai išėjimai švietė ir nebuvo tokio efekto. O čia jėga. Net ne kelias sekundes, o 3 minutes visiška tamsa. Jėga. Galvojau, kad sugedo ir nėra vaizdo, o tik garsas. Va, taip būtų jėga salėje pradėti žiūrėti šį filmą.

Toliau muzika. Ar čia filme vien klasiką grojo (na, taip Štrauso buvo keli gabalai), ar visa šio filmo muzika patapo klasika. Ne kartą pagalvojau, kad šiame filme žmonės galėtų ir nekalbėti, galėtų būti tiesiog labai ilgas 2.5 valandos muzikinis klipas. Šiaip tai nedaug ir trūko iki to, ten gal 10 minučių kalbų ir buvo. Nors ne, ilgiau. Taigi filmo muzikinis įgarsinimas afigienas. Tik filme “Dirigentas” prisimenu tokį gerą įgarsinimą.

Toliau filme vyksta priešistorė. Kokį 20 minučių rodo beždžiones. T.y. kaip iš beždžionės tapo žmogus, nes rado kažkokį kaulą, su kuriuo galima kitai beždžionei duoti į galvą. Akivaizdžiai, matosi, kad vaidina žmonės (kas šiek tiek erzina). Šiais laikais kai padaro, tai ir nesuprasi kas – ar kompiuterinė grafika, ar žmogus, ar tikrai gyvūnas. Sako, kad Tarkovskio filmai lėti. Ką tu. Tarkovskio filmai iš vis yra veiksmo filmai palyginus su šiuo. Va, šiame filme tai viskas vyksta lėtai. Toks įspūdis, kad realiu laiku viskas filmuota. Be iškarpymų. Nors kaip tada tilpo į 2.5 val.? Maždaug po pusantors valandos filmo peržiūros pirma kažkokia intriga, bazėje viruso epidemija?

Tada ilgi pokalbiai ir didelė koncentracija į ateities viziją. Na, taip. Spec. efektai efektingi. Ei, čia gi 1968 metų filmas. Aš tai sakyčiau kokių 1994 metų. Tik 1998 – 1999 metais pradėjo daryti kompiuterinius efektingesnius efektus, bet sakyčiau vis tiek labai geri šiame filme. Ten koks kosmosas tikrai realus ir kažin ar galima ką geresnio padaryti (aišku, kai kur galima šiais laikais). Bet iš principo visos tos ateities vizijos detalės mane erzino. Kažkur skaičiau, kad filmas lyginimas su Tarkovskio “Soliariu”. Na, gal įvertinus pabaigą ir taip. Bet gerą pusantros valandos jokios filosofinės minties aš nemačiau, tik labai detaliai nagrinėjama kaip bus ataityje. Įdomu, bet man nepakankamai. T.y. su Tarkovskio Soliario filosofine mintimi nesulyginsi.

Toliau scena su tobuliausiu robotu H.A.L. 9000. Jėga. Tikrai mokslinės fantastikos dalis, siužetas, idėja labai aiški ir pamokoma. Tik imk ir pasitikėk 100 procentu robotu, pamatysi kas bus. Nors aišku, viskas ir čia lėtai, bet labai įdomu.

Nuo čia prisijungia ir mano mažė žiūrėti su manimi. Ot, mano vaikas. Prisiglaudžia, apsikabina ir mes kartu žiūrime mokslinės fantastikos filmą. Aš jai paaiškinu. O ji man – apie juodasias sklyles. Jos manymu pabaigoje astronautas įskrenda į juodąją skylę. Pavaro mano mažė, o jai dar tik septyneri, o jau apie juodasiąs skyles išmano. Kartu su ja ir baigiam žiūrėti.

Žmona ir vyresnėlė rėkia, kad patylinčiau. Vyresnė dukra, tai net iš kito aukšto, iš kito kambario rėkia, kad nuo šio filmo muzikos jai galvą skauda. Ot, žmonos vaikas.

Pabaiga. Atskrenda į Jupiterį (arba tiksliau kaip mano mažė sakė į juodąją skylę). Prasideda filosofinė filmo dalis ir aš ničnieko nesuprantu. Mano manymu fantasmagorija. Reiks eiti į internetą paskaitinėti, o ką ta pabaiga norėta pasakyti. Apskritai kas ten. Juk ne fantasmagorija. Ir ta juoda dėžė, ar tiksliau juodas 4 milijonų metų obeliskas, kuris eina per visą filmą, nuo pirmykščių žmogbeždžionių, mėnulio iki, tipo, Jupiterio (mirties?).

Ar filmas patiko? Šiaip tai jo. Ypač muzika ir kosmoso vaizdai, bei ta dalis apie H.A.L. 9000 robotą ir su tuo žmoniją ištiksianti problematika. Apie filosofinę mintį einu paskaitinėsiu, jei ką labai įdomaus rasiu, papildysiu.

2001-A-Space-Odyssey (1) 2001-A-Space-Odyssey (2) 2001-A-Space-Odyssey (3) 2001-A-Space-Odyssey (4) 2001-A-Space-Odyssey (5) 2001-A-Space-Odyssey (6)

Na, ką pažiūrėjau klasiką. Nebus jis mano TOP 1 (bent kol nesuprasiu ben biški pabaigos), bet į kokį 20 – imtuką tikrai patektų. Geras filmas. Džiaugiuosi, kad pažiūrėjau.

Ai, dar įdomu, kad filmas prikištas reklamos. IBM, ATM, Pan American. Su IBM tai tik vieną kartą ant monitorių buvo, antrą kartą kai rodė tuos pačius, tai nebebuvo, tikriausiai tik už tiek susimokėjo. Ir dar JAV vėliava, ir net tikriausiai NATO vėliava. Ai, nežinau, kažkaip kituose filmuose tikimasi, kad liks viena žmonija.

Na, skaitinėju. Aha, tas juodas monolitas pasirodo pastumėjo žmonijos vystymasį, t.y. dėl jo beždžionės pradėjo naudotis įrankiais. Ir jis visą laiką lydėjo žmoniją.

O visai neblogą paaiškinimą radau: http://www.kubrick2001.com/. Na, va dabar kitas reikalas. Nors rašo, kad tų paaiškinimų daug ir įvairių. Afigienas filmas 🙂 Ir filosofinis kaip turi būti 🙂

Advertisements