Tags

, , , , , , , , ,


Filmas Gataka / Gattaca (1997) man priminė kaip aš mėgstu mokslinės fantastikos filmus. Ir kiek aš jų esu nematęs, pagooglinau kelis sci-fi filmų topus ir išsirinkau Žmogus iš Žemės / The Man from Earth (2007):

The_Man_from_Earth

Režisierius: by Richard Schenkman

Pagal Jerome Bixby scenarijų.

Vaidina: David Lee Smith, Tony Todd, John Billingsley ir kt.

O ką, aprašymas tikrai įdomus. Situacija maždaug tokia, kad vienas žmogelis pareiškia, kad jam 14 000 metų ir jis su buvusiais draugais sėdi ir diskutuoja, t.y. filosofuoja šia tema. Kaip ir filosofinis filmas. Gerai, o tai man užknisą kai prideda šaudymų ir gaudymų ir nebelieka visai minties.

The_Man_from_Earth (2)

Pradedu žiūrėti. Na, kaip ir įdomu, tikrai įdomi situacija, tik vis kažkaip nėra tos kulminacijos. Kažko lyg trūksta. Daug klausimų tiesiog labai gudriai filosofiškai atsako, kartu nieko neatsakydamas. Pvz. juk įrodyti to neina, taigi galima tik tikėti ar ne. Ir net tas teigiantis niekaip negali sužinoti, ar juo patikėjo ar ne, jam irgi telieka tikėti, ar juo tiki ar ne. Panašu, kad konsultuotasi su neblogu filosofu.

Taigi žiūriu toliau. Kaip ir įdomu, bet sakau, kažko trūksta, kažkokio cinkelio, tiksliau vėliau supratau, kad trūksta kulminacijos. Ir štai ateina kulminacija. Filmas iš filosofinio virsta ateistiniu. Ir taip tikrai jaučiasi, kad tai kulmincija. Kad tai viso filmo idėja, pagrindinė mintis ir tikslas dėl ko apskritai šis filmas buvo pastatytas. Kambaryje esantys diskusijos dalyviai krikščionys šoke, aš irgi šoke, t.y. kulminacinis efektas tikrai pasiektas.

Einant į filmo pabaigą, 14 000 metų senumo žmogelis prisipažįsta, kad čia tik jo išmonė, filosofinis žaidimas, bet tik tam, kad nuraminti suerzintus krikščionis. Na, taip, jis juk, tipo, Jėzus Kristus, kuris kaip ir turėtų būti geras žmonėms. Bet tik, kad nuraminti, o iš tiesų nieko jis neišsigalvojo.

Pažiūrėjęs šį filmą aš supratau vieną dalyką. Anksčiau aš stebėdavausi ateistais. Vis galvodavau, kodėl jie siekia įrodyti, kad kažko nėra. Suprantu, kai bandai kažką įrodyti, jog jis yra. O čia nėra, tai nėra, kam taip vargti. Taigi labai paprasta. Visi mes turime tą nepaaiškinamą traukimą prie Dievo. Visi. Visos tautos, nepriklausomai kokioje negyvenamaje (tiksliau nepasiekiamoje) saloje begyventų. Ir aš kiek save prisimenu, visada maniau, kad kažkas yra. Buvo laikotarpis kai tai nebuvo Dievas, bent jau ne krikščioniškas Dievas. Kažkokia energija, gamtos kūrėjas, net sudievinta gamta, ar koks Krišna ar pan. Visada buvo tas pojūtis, kad kažkas yra. Gal čia verta paminėti, o kodėl aš dabar apsistojau prie krikščioniško Dievo. Aš iki šiol manau, kad visos religijos tiki į tą patį Dievą. Tik mano manymu, kad krikščionys geriausiai jį pažinę yra. T.y. kiek aš tyrinėju krikščionišką Dievą, tai jis man yra pats žmoniškiausias, pats logiškiausias. Todėl man ir priimtiniausias. Ir dabar kai kada mane apima abejonės. Paskaitau kokį dalyką, ypač apie Senajį Testamentą, blin, kažkokia nesamonė, galvoju, viskas – Dievo nėra, kažkokios nesąmonės čia su tuo Dievu. Tai užtrunka kelias minutes, tada greitai pradedi jausti, kad ok, gal tokio kaip krikščioniško Dievo nėra, bet kažkas juk yra, tikrai tai jaučiu. Kažkas yra. Ir vėl grįžtu prie to, kad mano manymu krikšioniškas Dievo įvaizdis yra artimiausias mano supratimui apie tai koks Dievas turėtų būti.

Oi, kaip nuklydau. Taigi kodėl ateistai kuria tokius filmus? Ir aš dabar supratau. Juk jie jaučia tą patį potraukį prie Dievo. Tik arba nesupranta kas tai, arba bando jam prieštarauti, nepasiduoti ir todėl kuria šio potraukio tema filmus. Čia kaip atvirštinė psichologija. Kai vaikystėje berniukai tampo mergaites už kasų, nes jiems jos patinka. Bet jie dar to nesupranta, kad jos juos traukia, dar nemoka išreikšti savo potraukio, todėl jas skriaudžia.

Taigi filmas skirtas ateistams. Man filmo idėja kaip ir įdomi, bet argumentai silpnoki, net pora loginių spragų pastebėjau, bet tai nekeičia iš esmės filmo minties. Taigi idėja kaip ir įdomi, bet tas ryškus ateistinis faktas padarė filmą man neįdomų. Mažai pafilosofavimų tokia situacija, o visas akcentas sudėtas į ateizmą.

Kažkada išgalvojau C. S. Lewis kūrybai terminą religinė fantastika. Oi, ta tai gera. Dabar išgalvoju naują. Čia ne mokslinė fantastika, o ateistinė fantastika. Va, toks man naujas žanras.

Ai, pabaigai.

the-man-from-earth-william-katt-alexis-thorpe

Va, tas vyras nuotraukoje. Joma jo, ką jis man primena. Kažkokį lietuvį. Kur aš jį mačiau, ar per TV, ar šiaip kur susitikęs buvau. 100 procentų panašus. Tik niekaip negaliu prisiminti į ką.

Advertisements