Tags

, , , , , , , , , , , , ,


Sveiki visi. Su atėjusiais Naujais Metais visus. Ok. O aš kaip tikras kinomanas pradedu nuo filmų. Ir kaip tikras kinomanas sausio 1 dieną ėjau į kino teatrą. Ai, net sausio 1 dienos naktį bandžiau žiūrėti “Žiedų valdovą”, bet taip ir nebaigiau ir užmigau. Sunku žiūrėti, kai šalia taip skaniai miega žmona.

Taigi taigi. Star Wars. Žvaigždžių karai. Dabar visam pasaulyje toks sujudimas – po 10 metų pertraukos atnaujinta Žvaigždžių karų saga. Toks džiaugsmas fantastikos mėgėjams. Man irgi. Man ir džiaugsmas ir gėda. Nežinau kaip čia išėjo, bet aš nematęs Žvaigdžių karų. Ne, nu, žinau, kad yra toks Lukas Skaivoteris, džedajai, blogietis Darth Vader. Ir nemažai ištraukų matęs, bet kad pilnai nors vieną dalį, tai ne. Net draugų juokelių ta tema nesuprasdavau, kažkaip patylėdavau, nes visiems buvo akivaizdūs, tiems kas matę. Čia kaip klasika, net niekam nekyla mintis, kad gali būti nematęs ir nežinoti, o kas, pavyzdžiui, tie džedajai. Lyg geriečiai kažkokie? Aišku, pagal logiką ir rekomendacijas tai reiktų žiūrėti nuo pradžių, o tik vėliau tą paskutinę 7 dalį. Bet, ei, kol aš pažiūrėsiu šešias, tai tikrai nustos rodyti kino teatruose, o tai jau būtų didelis praradimas, šitokį filmą žiūrėti ne kino teatre. Taigi kaip gerai susiklostė su žmona, kad sausio 1 dieną ištaikiau laiką pažiūrėti. Jos specialiai neėmiau, nes įsivaizduoju kaip zystų, jog priverčiau tokią, jos nuomone, nesąmonę žiūrėti.

Žvaigždžių karai: galia nubunda / Star Wars: The Force Awakens (2015)

Star_Wars_Episode_VII_The_Force_Awakens

Režisierius: J.J. Abrams

Į kino teatrą ateinu anksčiau, kad gaučiau geresnes 3D vietas. Ir ką manot. Sakau, man vieną bilietą. Sako – rinkitės. Aplink tokiu ovalo formos vietos išpirktos, o pačio ovalo viduryje, pačiam centre, pačioje geriausioje vietoje yra viena vienintelė vieta man. Sekasi gi 🙂

Pradeda kilti raidės. Aha, stilius išlaikytas. Ką aš žinau, gal iš parodijų labiau, bet turiu supratimą apie Žvaigždžių karų stilių. Visada pradžioje bėga įžanginis aprašymas. Ok. Gal ir gerai, kad išlaiko tą stilių. Tačiau muzika. Ui, muzika. Aštunto dešimtmečio muzika. Praeito amžiaus. Tik įpusėjus filmui nustojau girdėti tą, mano manymu, senovišką muziką. Net ne senovišką. O paėmė senovišką, pritaikė jai aranžuotę (ar kaip ten vadinasi) ir gavosi nei senoviška, nei naujoviška, nei penki, nei devyni. Pusė filmo muzika rėžė ausį. Po to gal įsitraukiau į veiksmą, gal apsipratau, bet jau nebegadino filmo ta muzika.

Toliau. 3D. Ei, čia ką 3D filmas? Ne, nu yra. Bet nepalyginsi su Avataru, Gravitacija ar kitais šiuolaikiniais 3D kosminiais filmais. Net vienoje vietoje naudojamas senas filmų triukas. Tam kad išgauti 3D efektą daromi neryškūs tie objektai, į kuriuos nesufokusuojama. Nesu matęs, kad taip 3D filmuose darytų. 2D tai standartas, visada taip daroma, bet 3D, na, nežinau. Taigi 3D manęs nesužavėjo šį kartą. Nepamirškim, kad sėdėjau vienoj iš geriausių salės vietų. Na, ok, paskutinė scena 3D atžvilgiu buvo graži.

Spec. efektai. Oi. Na, aš suprantu, kad filmas yra tų filmų tęsinys. Bet įvykius rodo tokius, kad maždaug praėjo 30 metų nuo 4 dalyje rodomų įvykių. Pagalvokim kaip patobulėjo mūsų pasaulis per 30 metų. Prieš 30 metų mes net nesvaigom apie planšetinius kompiuterius, išmaniuosius telefonus, net apskritai dar nesvaigom apie personalinius kompiuterius, mobilius telefonus, GPS ir net internetą. Nieko. Tik fantastiniuose kinuose apie tai galima buvo pamatyti. Per 30 metų mūsų pasaulis pasikeitė kardinaliai. O kaip filme. Nieko. Tie patys erdvėlaiviai, na, ok, 30 metų erdvėlaiviui gal ir nieko, normalu. Tie patys naikintuvai. Na, vienas robotukas šiek tiek tobulesnis. Ta pati kareivių balta apsauginė apranga, kuri akivaizdžiai kariniu atžvilgiu yra žiauriai nepatogi ir tikrai bet kuri karinė organizacija po metų mestų iš apyvartos tokius nepatogius ir trukdančius kariauti apsauginius kostiumus. Šiaip įdomu, kad blogiečiai apsirengę baltai. Simboliška kažkaip. Žodžiu, visiška stagnacija. Na, o kaip šviečiantys kardai. Na, ok, panaudotos šiuolaikinės technologijos. Atrodo žymiai išaiškingiau.

boyega_12.0 kylo-ren-1440695960

Beje, jei neklystu, tai blogiečių (raudonas) kardas atnaujintas vis gi. Naujos modifikacijos, o tas kitas seniau neturė šviečiančių į šonus (kryžiaus). Nors gal ir klystu, pažiūrėsiu senesnes dalis, bus matyti. O geriečio (mėlynas) vis dar senos modifikacijos, šiaip pagal scenarijų jis ir turėtų būti tas pats senas.

Kas dar. Daisy Ridley, kuri vaidina Rey. Eina sau. Kokia ji vikri. Kažkas nerealaus. Kaip ji juda. Visą kiną negalėjau tuo atsigėrėti – jos vikrumu, judesiais, lansktumu ir panašiai. Nepamenu daugiau žmonių, kurie taip sklandžiai ir gražiai judėtų. Tobula.

Aha, senukas Harrison Ford vaidinantis Haną Solo, bet dar turi parako Harisonas. Šiaip faina, kad ir kiti artistai, jau pasenę, vaidina tuos pačius vaidmenis. Ir Mark Hamill Luką Skaivokerį (nors ir žiauriai trumpai) ir  Carrie Fisher – Princesę Lėją

Išjėjau iš kino teatro su tokiu jausmu, kad tikrai pirmiausiai reikėjo pažiūrėti ankstesnes dalis. Kaip ir fainas filmas, bet toks jausmas lyg būtų praeitam amžiuje kurtas.

Ir dar. Geram filme nebūčiau matęs nei 3D, nebūčiau girdėjęs muzikos ar analizavęs ar čia geri spec. efektai ar ne. Tiesiog būčiau gėrėjesis filmu, siužetu, įspūdžiu. Nažinau, gal kažkoks atsitiktinumas, bet tik išėjus iš filmo pajutau, kad įsiskaudėjo galvą. Gal jau ir per filmą skaudėjo, tik to nejutau? Tada gerai. Filmas taip įtraukė, kad nuskausmino, taip, taip, tikrai taip būna. O gal nuo filmo pradėjo skaudėti? Tada blogai.

Bet vis tiek fainas filmas.

Pavaikščiojau dieną, kitą. O vieną naktį kažkaip negalėjau užmigti. Galvoju, o ko čia vartausi be naudos, geriau filmą pažiūrėsiu. Star Wars pirmą dalį. Aha, pasirodo, kad labai įdomiai. Pirmas filmas tai ne pirma dalis. Pagalvojau, pagalvojau, kad labiau logiška žiūrėti filmus ne pagal epizodus, o pagal sukūrimo datą. Taigi ir paėmiau IV epizodą, bet pirmą pagal sukūrimo datą.

Žvaigždžių karai: epizodas IV – nauja viltis / Star Wars: Episode IV – A New Hope (1977)

anewhopeposter Obiwanvaderanhduel

Režisierius: George Lucas

Ir nuo pirmos minutės įsimylėjau. Kokia muzika, kokie spec. efektai. O juk 1977 metai. Blade Runner 1982 metais pastatytas, 5 metai skirtumo. Kažkas nerealaus. Daug filmų dar 1990-1998 metais neturėjo tokių spec. efektų kaip šis senukas. Koks scenarijus, kokie gyvūnai, oi protingos būtybės, koks gamtovaizdis, kokie erdvėlaiviai, kokie naikintuvai. Vau. Va čia tai filmas. Va čia tai kažkas naujo ir efektingo. Koks greitis. Laivai gali pusantro karto viršyti šviesos greitį. Tiesa, nesupratau ar čia hipererdvėje, ar apskritai. T.y. hiperedvėje greitis turėtų būti dar didesnis, nes kitaip neįmanomos tarpgalaktinės kelionės.

Ech, kaip dabar ištaikyti kitas dalis pažiūrėti, nes naktimis žiūrėti man labai blogai. Po to reikia mažiausiai poros dienų, kad atsigaučiau po bemiegės nakties. Ir dar turiu kažkokią blogą nuojautą, kad 1977 metų filmas ir bus pats geriausias iš visų. Na, bet pagyvensim pamatysim.

Advertisements