Tags

, , , , ,


Nespėjau nueiti į šį filmą kai rodė kino teatruose. Filmo treileris pasirodė įdomus, o taip norėjau paremti lietuvišką kiną ir panašu, kad neblogą. Deja, taip gavosi, kad tik dabar pažiūrėjau Pakeliui (2014):

Pakeliui_plakatas

Filmo treileris tikrai geras, deja, sakyčiau, pačio filmo galima buvo ir beveik, kad nebežiūrėti. Mantas Jankavičius man filme “Tadas Blinda. Pradžia” labai patiko. O šiame kaip ir viskas ok, labai bičas stengėsi, bet vat gal tas ir užkliuvo, kad matai jog stengiasi. Ir viskas kitka taip pat. Kaip ir ok. Ir muzika, ir scenarijus, ir operatoriaus darbas, kaip ir ok, bet visa tai matai. Man gerame filme neturi matytis, neturi girdėtis, tiesiog turi taip įtraukti, jog atrodytu pats savo akimis stebi įvykius arba dar geriau – dalyvauji. Dar man patinka ir aktorius Leonardas Pobedonoscevas, o šiame filme irgi kažkaip dirbtinai atrodė. Ir vėl, kaip ir gerai, bet kažkaip ne taip. Ir Džesika Vienažindytė irgi lyg ir nuoširdus vaikas, bet kažkaip atrodė, jog vaidina. Nežinau, gal mano nuotaika tokia.

Pakeliui (2) Pakeliui (3) Pakeliui

O su Jurgita Jurkute išvis keistai. Pamačiau titruose, kad ir jis bus. Ir taip laukiau. Na, aš vis tiek vyras, gražus tas Mantas, parodo jį pusnuogį, na, jo, aš ir buvau toks gražus kadaise, nors jei pilvą įtraukiu tai ir dabar panašiai. Gražus jis, bet manęs vis tiek netraukia. Taigi visą filmą laukiau gražuolės Jurkutės. Ir bats pasirodo pačioje pabaigoje kaip kokia kviestinė žvaigždė, kuriai moka vien už tai, kad į reklamą galima būtų įtraukti. Žiūriu, ir ką? Čia grimeriai ar režisieriai bepročiai kažkokie? Kam reikėjo sugadinti Jurkutę. Net pagooglinau kitų jos nuotraukų, galvojau, gal man pasirodė, jog ji graži. Radau. Va, čia ji ateina į filmo peržiūrą:rytis-sirvaitis-jurgita-jurkute-sirvaite

Gražuolė kaip ir anksčiau. Niekaip nesupratau, kodėl filme to neparodė, o susikoncentravo tik į Manto grožį, o ją nublankino be galo.

Ai, vis dėl to teilerio neužteko. Ne viskas jame prodyta. Žiūrėjau filmą, taip pakankamai nuobodžiai, kažkokie nelogiškumai su tuo vaiku ir jau kai filmas atrodė, kad baigsis, bats ir viskas pasikeitė. Geras. Netikėtas posūkis scenarijuje, kuris beje ir paaiškina visus tuos nelogiškumus, kurie atrodė, jog yra per visą filmą. Netikėtai viskas pasisuko.

Dar įdomus momentas. Pabaiga. Mantas taip skaniai atsikanda sumuštinio, pereina kadras į Jurkutę, o ji atsikanda obuolio. Ot, kaip prižiūri savo figūrą, net ekrane tik obuoliukus valgo. Ai, ir dar bučinys. Suprantu, kad ir Mantas vedęs, ir Jurgita ištekėjus (šiaip nežinau, bet lyg, kad ir taip), bet juk galima kažkaip suvaidinti, kad nesimatytų, jog tai netikras bučinys. Tiksliau nesuvaidinti, o kažkaip kitu kampu nufilmuoti ir viskas būtų ok. O tai dabar įtartina, jog vienas kitam patinka ir bijo pasibučiuoti, nes po to oi kaip bus su šeimomis.

Nors filmas ir nesužavėjo, bet pradžiugino. Lietuviai padarė šviesų, gražų, teigiamą filmą. Tų lietuviškų, kur dabar atseit populiarūs, bet neigiami, aš net nebandau žiūrėti. Džiaugiuosi už tokį filmą. Šaunuolis režisierius Ričardas Marcinkus. Ypač už idėją kurti gražius šviesius filmus. Juk kai matai grožį ir gyvenimas gražėja ir laimingesni žmonės darosi. Ir norisi kažką daryti, kad dar gražiau ir geriau būtų gyventi Lietuvoje. Sėkmės tolimesniuose darbuose.

Advertisements