Tags

, , , ,


Mėgstu labai fantastiką. Bet tą mokslinę fantastiką, o ne fentezi. Kai tik pažiūrėjau režisieriaus Michael Gondry fantastišką filmą Jausmų galia / Eternal Sunshine of the Spotless Mind (žiauriai man patiko) ir sužinojau, kad jis yra susukęs ir kitą gerų atsiliepimų pilną filmą Miego mokslas / The Science of Sleep iš kart užsimaniau pažiūrėti.

THE SCIENCE OF SLEEP

Dar toks intriguojantis pavadinimas. Miego mokslas. Mėgstu pamiegoti. Ir ypač mėgstu sapnus. Ir dar ir filmo aprašymas toks intriguojantis. Tiesa, jaučiau, kad su žmona šito net nepradėčiau bandyti žiūrėti. Gal dėl to, kad čia lyg ir fantastinis, lyg ir komedija. O tokie žmonai nepatinka. Tiesa, nieko aš jame nei fantastiško, nei juokingo nepamačiau. Ne, rimtai, nei vienos juokingos scenos. Ok, drama galima pavadinti. Vyrukui negerai su protu. Nesiseka su moterimis. Ir ar tai nuo to, kad nesiseka su moterimis, ar dėl to ir nesiseka, bet jam pradėjo maišytis tikrovė su sapnais ir svajonėmis. Gal aš per tiesmukai pažiūrėjau į filmą, bet jau taip pažiūrėjau.

Aš tai tokius filmus vadinu fantasmagorija. Nežinau, ar toks žodis yra. Bet man tai labai tiksliai apibūdina tokius filmus. Kažkokios šizoidinės svajos. Nors ne. Čia menas. Man atrodo čia kaip buvo. Pastatė vieną filmą. Po to kitą. Komercinius. Kur buvo ir scenaristas, ir visi kiti pagalbininkai. Sėkmingai. O dabar, sako, noriu sukurti filmą iš širdies. Tipo, meną. Nesvarbu, ar kam patiks, ar kas žiūrės, ar atneš pinigų. Tiesiog noriu išlieti savo širdį. Kaip sakė, taip ir padarė. Be pinigų aišku. Todėl man ir kertasi tos pigios dekoracijos. Na, sakykit kaip norit, bet mano sapnuose ir svajonėse viskas pakankamai tobula, todėl man nereikia iš kiaušinių dėžių montuoti sienų ar stalų. Aš galiu svajoti apie raudonmedžio baldus. Ir apie tikras video kameras, tokias kokias mačiau studijoje, o ne kartonines. O apie mašinas patyliu. Kartonines. Nors būtent jos man patiko. Tokia aliuzija į vaikystės svajones.

30 minučių žiūrėjau visai normaliai. Susidomėjęs. Šiaip tai operatoriaus ir režisieriaus darbas superinis, turint galvoje, jei tai fantasmagorinis filmas. Tie greiti judesiai kamera, greiti judesiai herojaus ir pan. Tikra fantasmagorija.

Visą kitą laiką žiūrėjau sukandęs dantis. Na, kada gi pasibaigs. Tiksliau, kada aš pamatysiu šio filmo prasmę. O pabaigoje laukiau, kad tik nesuspėtų herojai pasibučiuoti. Ne, nu rimtai. Visuose filmuose, visada laukiama, kada gi pagaliau įsimylėjeliai pasibučiuos ir bus laiminga pabaiga. Visi gyvens ilgai ir laimingai. O čia taip bijojau, kad jie pasibučiuos ir ilgai taip ir gyvens. Ir dar antrą seriją padarys. Ir dar vaikučių durniukų pridarys. Siaubas. Ačiū, Dievui, ačiū, režisieriui, kad jie taip ir nepasibučiavo. Nors aš tikėjausi blogesnės pabaigos, tikėjausi, kad jis išvažiuos, bet bent jau ačiū, kad paliko mums viltį, jog niekada taip ir nepasibučiuos ir niekada jiems nieko nesigaus, nebus jokių santykių, o ypač lytinių, nes nuo jų gimsta vaikai. O kam reikia pasauliui tokių pačių pasimetusių ir nesiorientuojančių realioje aplinkoje.

Filme nesuprasi kur sapnas, kur realybė, kur svajos. Tikriausiai tyčia taip ir užmanyta, bet man kažkaip meniškai viskas atrodė.

Žodžiu, paieškojau internete atsiliepimų. Tikriausiai dar nei apie vieną filmą neskaičiau tokių gerų ir gražių atsiliepimų. Net nepatogu pasidarė.

THE SCIENCE OF SLEEP (2) THE SCIENCE OF SLEEP (3) THE SCIENCE OF SLEEP (4)

Žodžiu, man nepatiko. Juodai net. Bet kaip ir sakau. Dar neskaičiau tokių gerų atsiliepimų apie jokį kitą filmą. Gero žiūrėjimo. Kažkam juk labai patiko.

Advertisements