Tags

, ,


Man patinka sapnai. Labai. Taigi sapnuoju, kad važiuoju Vilniuje Savanorių prospektu. Nors ir nepanašus į realų, nes sapne labai daug tuščių erdvių, pievų, laukų, medžių. Bet yra ir keletas pastatų. Jau gerokai už Viniaus. Ui, negali būti gi už Vilniaus, žodžiu Vilniaus pakraštys. Gal kaip Varšuvoje, kur net nesuprasi kur baigiasi miestas, vis pakraštys ir pakraštys. Žodžiu privažiuoju atviresnę vietą. Ir joje stovi pastatas. Didelis. Ką ten didelis. Milžiniškas. Trijų aukštų. Langų tikriausiai į plotį kokį 12 ar net 18. Ir architektūra tokia nešiuolaikiška. Su užapvalintais stogo kampais. Tikras dvaras. Prisimenu, kad kažkur Vilkpėdėje turiu milžinišką namą, kuriame negyvenu. O čia pasirodo, kad dar turiu ir visą dvarą. Uošvienės dovana. Ir kaip suprantu, nors ir padovanojo man uošvienė dvarą, bet kažkaip nenori ji jo paleisti. Apvaikštom aplink. Pieva šalia. Priekyje iki kelio atsiranda kažkoks keistas pastatas, kuris man nepriklauso. Lyg ir su langais, lyg apsauga nuo kelio. Lyg toliau už dvaro čiurlena upelis.  Kitoje kelio pusėje kažkokia įstaiga. Miestas visgi.

Kietai aš čia. Alternatyvioje realybėje turiu ne tik kur gyventi, bet dar ir milžinišką negyvenamą namą, o dar gražiau, kad ir visą dvarą. Ir visa tai Vilniuje. 🙂

Advertisements