Tags

, , , ,


Pažiūrėjau tą filmą Bad Gay, prisiminiau “The Isle”, susidomėjau tuo Kim Ki Duku ir dar žiūriu, kad ir LvB kaip tik yra išvertęs šitą Pavasaris, vasara, ruduo, žiema… ir vėl pavasaris / Spring, Summer, Fall, Winter… and Spring / Bom yeoreum gaeul gyeoul geurigo bom (2003):

Spring-Summer-Fall-Winter...and-Spring

Koks užburiantis. Pradėjau žiūrėti ir negalėjau atsitraukti. Net žmona jau buvo beužmieganti, bet vienu metu pakėlė galvą, užmetė akį ir susidomėjus baigė žiūrėti. Filosofinis, meditacinis. Be galo gražūs vaizdai, perėjimai, mintis, siužetas. Aistra, geismas, nuodėmė, kraujas, atgaila, gyvenimo prasmė. Net tam tikra prasme reinkarnacija. Reinkarnacija vietom labai ryški, kai Mokytojas galimai (žiniasklaida išmokino naujų žodžių) persikūnija į gyvatę. Bet tai netrukdo scenarijui. O ir pats cikliškas pavadinimas turi aliuzijų į reinkarnaciją, nors tame galima įžiūrėti ir tiesiog gyvenimo (ne tik gamtos) cikliškumo dėsnį.

Nukopijuoju oficialų aprašymą:

Naujosios kartos Korėjos kino režisieriaus Kim Ki Duko („Tušti namai“ 2004m., „Samarietė“ 2004m. „ Lankas“ 2005m.) subtilus stilius ir talentas meistriškai supina rytietišką dvasią bei išmintį, painius emocinius niuansus, šiuolaikinį pasakojimą ir amžinąsias vertybes. Jokių kino mokslų nebaigęs režisierius, ne itin mėgstamas savo šalyje, pastaruosius penkerius metus yra vienas labiausiai pripažintų autorių tarptautiniuose kino festivaliuose. 

Estetiškas budistinis pasakojimas „Pavasaris, vasara, ruduo, žiema… ir vėl pavasaris“ smelkiasi į ramybės ir aistros, kančios ir palaimos, gėrio ir blogio gelmes. Nuostabaus grožio gamtos kampelyje nufilmuotoje istorijoje pasakojama apie vienuolio gyvenimo ciklą – keturis metų laikus. Pavasarį jis yra vyresnio šventiko globojamas mažas berniukas, vasarą – žmogiškus jausmus pažinęs ir meilės ištroškęs paauglys, rudenį – trečią dešimtį pradėjęs ir rankas krauju susitepęs atgailaujantis jaunuolis, žiemą – mąstantis apie vienatvę ir ieškantis savo tikrojo pašaukimo vyras. Gamtos reiškinių niekas negali pakeisti, ir režisierius brėžia lygiagretę su žmogaus amžiumi.

Filma pelnė net keturis apdovanojimus tarptautiniame Lokarno kino festivalyje, prizą San Sebastijano kino festivalyje.

Dar vienas rusiškas komentaras labai patiko:

Жизнь ранней весной и летом, кажется предназначенной только ради собственного удовольствия, осознание того, что такой подход к жизни неминуемо влечет за собой великие страдания для души, приходит порой слишком поздно, только осенью. Осень, как период зрелости личности, несет с собой душевные муки, переоценку прошлого и дает шанс приготовиться к следующему витку — зиме, жизни полноценной с точки зрения духовности. Только пройдя полный цикл духовного преобразования, жизнь переходит к обновлению — весне.

Spring-Summer-Fall-Winter...and-Spring (1) Spring-Summer-Fall-Winter...and-Spring (2) Spring-Summer-Fall-Winter...and-Spring (3) Spring-Summer-Fall-Winter...and-Spring (4) Spring-Summer-Fall-Winter...and-Spring (5) Spring-Summer-Fall-Winter...and-Spring (6)

Spring-Summer-Fall-Winter...and-Spring (8) Spring-Summer-Fall-Winter...and-Spring (9) Spring-Summer-Fall-Winter...and-Spring (12) Spring-Summer-Fall-Winter...and-Spring (13) Spring-Summer-Fall-Winter...and-Spring (14) Spring-Summer-Fall-Winter...and-Spring (15) Spring-Summer-Fall-Winter...and-Spring (16) Spring-Summer-Fall-Winter...and-Spring (17)

39

Spring-Summer-Fall-Winter...and-Spring (19) Spring-Summer-Fall-Winter...and-Spring (20)

Viskas žiūrėjosi kuo puikiausiai iki tos scenos kai Mokytojas susidegina. Mėgsta Kim Ki-Duk žiaurumus. Nors šis mažiausiai žiaurus iš man matytų Kim Ki Duko filmų. Ne, kad tiesiog iš sielvarto ar ko būtų tiesiog užgesęs, vienoje scenoje jau taip ir galvojau, kad tuoj numirs. Kaip ir viskas ok būtų buvę, bet tai ne, reikėjo gi jam atsikelti ir susideginti. Aišku, įspūdinga, bet čia aš pamečiau filmo mintį. Ir po to iki galo žiūrėdams vis galvojau, o ką tuo norėta pasakyti ir tas galvojimas trukdė žiūrėjimui. Vėliau vėl atsipalaidavau, nutariau, kad vėliau pagalvosiu apie tą sceną ir toliau mėgavausi nuostabiu Kim Ki-duk’o filmu. Tiesa, taip ir nesugalvojau, ką simbolizuoja tas susideginimas. Ir kas per moteris su uždengtu galvos apdaru buvo. Sakyčiau, kad gal ir nesvarbu, bet jis būtinai turėjo pamatyti kas ten, o mums taip ir neparodė. Jo mylimoji gal?

Dar šiek tiek nustebino budistinis neigiamas požiūris į meilę. Pas krikščionis meilė yra viską gydanti, o čia gaunasi, kad tai vaistas, greitai pavirstantis į nuodą.

Labai patiko. Tiek gražus pažiūrėti, tiek su giliomis mintimis apie gyvenimą. Labai rekomenduoju.

Advertisements