Tags


Sapnuoju, kad nuo kažko bėgu. Pakankamai dažnai tą sapnuoju. Ypač vaikystėje. Psichologė įvardino, kad tai aiški psichologinė mano problema, tiesa, pamiršau, ką ji ten sakė, kokia čia ta pas mane problema. Žodžiu, mane kažkas neapčiuopiamas vejasi, aš bėgu, slepiuosiu. Užeinu pasislėpti į knygyną. Apsimesiu, kad aš pirkėjas, imu vartyti knygas. Ir žiūriu – mano pavardė ant vienos knygos. Knyga tokia didelė, A4 formatu, kokių minimum 300 puslapio storio. Didelėm raidėm mano vardas pavardė ir pavadinimas toks ilgas per dvi eilutes. Kiek pamenu pavadinimas su fizika susijęs. Man atrodo su kosmologine fizika.

Aha, tai čia dėstytojas mano magistrinį darbą išleido (šiaip tai aš ne fiziką mokiausi, tai realybėje šiek tiek keista, kodėl fizika, na, bet man patinka ir fizika). Ar bakalaurinį? Nea, kaip bakalauriniam per stora knyga. Gal daktarinė? Nea, lyg dar nerašiau. Aišku, vadinas tikrai magistrinį. Bandau skaityti, labai įdomu, tik, kad rašyta tai ne mano. Didžioji dalis parašyta mano dėstytojo, randu keletą puslapių ir savo, oi, kaip gėda, kaip skiriasi nuo įdomaus dėstytojo stiliaus, o mano toks net lietuviškai gramatiškai sunkiai sudėliota. Tiesa, kaip sapne būna, tema pasikeitė kardinaliai, matau daug dialogų, lyg kažkokia socialinė ar ekonominė problema nagrinėjama, kaip pavyzdys pateikiamas kažkoks nutikimas Afrikoje.

O darbo išvadas parašė mano studentas. Linas Maslovas. Įdomu, kad panašia pavarde studentą tikrai turėjau ir mintyse jo atvaizdas ir iškyla. Tiesa pavardė iškraipyta. Beje, įdomus pastebėjimas, kad realybėje jis irgi pakeitė pavardę ir dabar jo pavardė nebe tokia kokia buvo studento. Nors aš sapne mažiau pakeičiau, nei jis realybėje.

Mano praktiškai nieko nėra. Kodėl dėstytojas leidžia tai mano vardu, o ne savo. Tikriausiai dabar nieko negali padaryti. Juk magistrinis darbas, atseit, mano. Apgintas, patvirtintas.

Reikia nusipirkti ir man, įdomu bus paksiatyti apie ką čia. Bet pala, vienintelis egzempliorius, jei nupirksiu, tai kažkas praras galimybę sužinoti daug įdomaus. O man kam reikia, kad galėčiau puikuotis popierine knyga? Tiek to, aš turiu tai savo kompiuteryje ir paskaitysiu, ką, atseit aš, parašiau. Bet reikia būtinai nusifotografuoti. Fotografuoju visokiais planais. Tiesa, viršelis kaip chamelijonas, iš baltos virsta medžio spalvos, taip susiliedamas su knygų lentynos spalva.

Man patinka sapnai.

Sapno analizė? Ai, kažkaip nesianalizuoja. Tingiu 🙂 Gal kada.

Advertisements