Tags


Labai mėgstu sapnus. Visai norėčiau kiekvieną rytą staigiai susirašyti, ką sapnavau, kol dar visko nepamiršau. Bet, deja, tenka keltis ir tada sapnai labai greitai išgaruoja. Labai įdomi žmogaus proto savybė – pamiršti sapnus. O juk jei neturėtume šios savybės, tai susipainiotume, kur sapnas, o kur realybė.

Gerai. Sapnas. Vyksta replikantų paieška. Rimtai, beveik kaip filme Blade Runner. Lyg tai mano sūnus, lyg tai tarnas (tarnas?, nors kodėl robotas negalėtų būti tarnu) yra replikantas. Jaučiam grėsmę. Tuoj bus išbandymai. Juk replikantai turi greitesnę reakciją nei žmogus ir šiaip viską greičiau daro. Mums reikia kažkur nuvažiuoti. Aiškiai nepasakyta, kad tai išbandymas, bet aš jaučiu, jog mus stebi. Važiuojam lyg filme Greiti ir įsiūtę. Po to vaizdas iš aukštai, lyg vaikiškos mašinytės važinėtų, bet labai vikriai. Taip mes esam įtartini. Tik replikantai gali taip vikriai valdyti automobilius. Dabar reikia iškepti pyragą. Tai jau tikras išbandymas. Mano replikantas tai atlieka ypatingai greitai. Kaip sapne, tai net nepamatau kaip tai daroma, jau iškeptas. Atiduoda kažkam ragauti. Tačiau, mano replikantas toli pažengęs. Jis jau suprato, kad tai yra išbandymas, nors nieko negali su savimi padaryti, iškepė savo greičiu, nežmogišku. Jis taip save išsiduos. Tačiau jis perprato žmogaus psichologiją. Žmogui galima įteikti visokias idėjas, išgalvotus dalykus. Jis patikės net tuo kas neegzistuoja, pamatys ko nėra, pajaus ko nėra. Svarbu įtikinamai pateikti. Todėl paduodamas pyragą mano replikantas sako:

-Atsiprašau, kad padariau pagal šiek tiek kitokį receptą, nes kaip tik tuo metu kai paprašėt padaryti pyragą aš jau buvau kaip tik įpūsėjęs darytis pyragą sau, tai sudėtis ne visai tokia kokia Jūsų pateiktame recepte.

Toli pažengęs mano replikantas. Žmogus jaus kitus skonius. Tik robotas gali nustatyti tikslią cheminę sudėtį. Bet ne žmogus. Aš išgelbėtas. Aš? Aš irgi replikantas? Pabundu.

Advertisements