Tags

,


Kurią čia dieną girdžiu kaip žmona kalba telefonu kažką apie teismus ir sako, kad vakare atvažiuosim, padėsim, patarsim. Mano žmona šiek tiek mėgsta teisinius dalykus, todėl pas ją kartais ir kreipiasi. Klausiu, kur čia mes važiuosim ir ką padėsim. Pasirodo, jos pažįstamą, vargšę, vienišą moteriškę kaimynė padavė į teismą ir reikalauja kažkokių pinigų. Daug maž nupasakoja situaciją, apsvartom. Kaip ir visai lengva situacija, galima padėti. Situacijos neaprašinėsiu, nes ne tame įdomumas.

Atvažiuojam. Reikia važiuoti praktiškai už Vilniaus. Vakaras, jau tamsu. Užeinam. Oo. Ta vieniša moteriškė ne tokia ir vieniša. Du suaugę vyrai pas ją namuose. Abu už mane tikrai vyresni. Vienas lyg sūnus, kitas neaišku kas. Ok. Juk man teisė irgi nepatinka, tai normalu, kad tie vyrai irgi gali visai nesiorientuoti, todėl reikalinga pagalba iš išorės. Na, tai koks ten klausimas? Dėl ko tave padavė į teismą? Ir ta “vieniša” moteriškė ištraukia pundą popierių, kokį 50 puslapių tikrai. Teismo nutartys, ieškiniai, prašymai policijai ir pan. Tikrai daugiau kaip 50 puslapių. Ir mes dabar per pusvalandį, na, gerai, per valandą galim kažkuo padėti? Jau ir taip po 21 val. Bl… pakišo mus.

Žmona bando kažką aiškintis, aš džiaugiuosiu, kad esu tik lydintis asmuo ir nors ir žadėjau savo geromis mintimis kažką padėti, bet tai čia neįmanoma. Šitiek dokumentų, reikia juos visus atidžiai perskaityti, įsigilinti, suprasti. Aha, dabar suprantu, kodėl advokatų tokie dideli įkainiai. Manęs kažko bando paklausti, na, kiek įmanoma padedu, bet tikrai nežadu gilintis.

Žmona skaito kažkokį dokumentą. Berods tos moteriškės ieškinį ant tos atseit baisios kaimynės (kas ten supaistys kas, ką ir kiek yra padavę į teismą):

-Kas sudaro 11 litų per mėnesį žmogui, – net aš girdžiu žmonos balse nustebimą, kad tokia maža suma – 11 Lt per mėnesį.

 

-Per metus, – pataiso ta moteriškė.

Žmona patyli. Aš ir tyliu. 11 litų per metus. Aha, bet juk žmogui. Gal čia tų žmonių šimtas? Užmetu akį į dokumentą. Du. Taigi ieškinio suma 22 litai per metus. Eeee. Tai bl… man benzinas kainavo atvažiuoti pas juos daugiau nei suma dėl ko čia jie teisiasi.

Žmona vis tiek bando duoti kažkokius patarimus. O aš netveriu pykčiu. Dar klausimas, kam čia padėti reikia, nes ten tų raštų vienos moteriškės ant kitos šimtais. O dabartinis ieškinys 22 litai per metus. Sako, reikia, kad teismas įpareigotų abi puses įsistatyti skaitliukus, kad abiems nekiltų neaiškumu. Kažką šneka, kad vieno skaitliuko kaina 600 lt. Na, ok, gal yra pigesnių, po 100 Lt. Tai kadangi reikia 2. 100 *2 iš viso 200 Lt. Dalinam iš ginčytinos sumos – 22 Lt. Grubiai tariant 10 metų. Taigi atsipirks (gal būt) po 10 metų. O dar teismo išlaidos, o dar laikas, o dar kaimyniniai santykiai. Jooo.

Jau stojamės eiti. Sūnelis. Na, tas, kuris už mane gyvenime labiau patyręs, nes gyvena ilgiau. Taigi, sūnelis:

-O aš čia norėjau Jūsų paklausti, čia mane padavė į teismą …

Ne, nu, bl… čia šitoj šeimoj visi su visais teisiasi. Reikia nešti iš čia kuo greičiau kudašių, kol dar mūsų nepadavė į teismą už nekokybiškai suteiktas teisines konsultacijas. Arba gal dar ką sugalvos. Va, mašiną, atvažiavęs pastačiau taip, kad užstojau jų išvažiavimą.

Nežinau, ar ten žmona dar kažką jai patarinėjo, gal kada papasakos. Bet man tai aišku su ta moteriške viskas.

Advertisements