Tags

,


Pradžioje visus, vaikus ir tėvus, mažus ir didelius, studentus ir prezidentus sveikinu su viena iš puikiausių švenčių – su mokslo ir žinių, nepatirtų nuotykių ir ateinančių kerinčių įdomybių švente – mokslo metų pradžia, Rugsėjo 1 -ąja.

Kad jau pasveikinau ir pasidžiaugiau, galiu ir paverkti, kad nevisada tos šventės yra tokios kokios norėčiau. Norėjau pavadinti įrašą Pati baisiausia Rugsėjo Pirmoji. Analogiškai kaip kažkada rašiau Pačios baisiausios Kūčios. Bet po to pagalvojau, kad ne tokios ir baisios, kad galėčiau taip rašyti. O gal aš išmokau prisitaikyti ir net atrodo sunkią minutę matyti kažką šviesaus. O ir šiaip juk buvo daugiau šviesaus ir tik keli debesėliai praplaukė. Taigi mano ne pati baisiausia Rugsėjo Pirmoji.

Šiais metais mano dvi dukrytės eina į pirmą klasę. Tik viena į gimnazijos pirmą klasę, o mano mažė į progimnazijos pirmą klasė. Užaugo mano mažė. Kad jau tokia dviguba šventė, tai pagalvojau, kad verta tą dieną pasiimti atostogų ir ne tik palydėti mergaites į mokyklą, bet ir po to kažkaip linksmai kartu praleisti dieną. Žmonai ta idėja patiko ir ji sugalvojo padaryti lygiai taip pat – pasiimti tą dieną atostogų, neatidaryti kavinės ir paleisti tą dieną ir darbuotoją.

Kaip visada viskas prasideda iš vakaro. Baigiu savo darbą, važiuoju pas žmoną. Kaip visada aiškėja, kad kažkokios nesąmonės ir žodžiu teks arti iki vėlumos. Na, ok, galvoju, šiaip ar taip ryt bus poilsio diena, tai kaip ir logiška, jei nori poilsio dienos, tai prieš tai reikia padirbėti daugiau. Tiesa, jei geriau paorganizuoti, tai tas šiek tiek ir būtų tik šiek tiek. Žodžiu, ariam iki dvylikos. Aš piktas. Kokia gi bus šventė, jei aš būsiu neišsimiegojęs.

Ryte anksčiau žmona išvažiuoja į darbą. Pala, bet juk atostogos. Ai, čia pas mane, jei atostogos, tai į darbą nereikia. Bet, ok, nors ir pažadina 5 ryto, bet mergaites į mokyklą šiek tiek vėliau nei įprastai į darbą, tai gal dar išsimiegosiu. Sutariam, kad žmona po 8 grįš, sušukuos mažę ir tada spėsiu nuvežti abi į mokyklas. Atsikeliu 8:00, kaip ir išsimiegojau, puiku, apsirengiu, mergaitės irgi jau apsirengusios, vyresnė labai padeda mažąjai, sušukuoja. Gražu pažiūrėti. Skambina žmona, kad jau grįžta. Palaukiu 15 min ir išvažiuoju, nes kitaip galim pavėluoti 9 val. Ką aš žinau kas per kamščiai bus. Jau važiuodamas skambinu žmonai (patinka mano mašinos laisvų rankų įranga valdoma balsu), kad pasakyti jog išvažiavau ir važiuotų jau prie mokyklos, bet pas ją užimtas telefonas. Atvažiuojam pakankamai anksti, gal be 20 minučių 9 val. Vyresnė jau didelė, nebereikia už rankytės lydėti, tai tik išleidžiu prie bažnyčios ir vežu mažąją. Kažkur be 5-10 minučių 9 :00 skambina žmona, kad jau išvažiuoja. Deja Vu? Lyg jau šį rytą taip buvo. Ok. Koks skirtumas. Pasakau, kad atvažiuotų prie mažės bažnyčios.

Tik pastatau mašiną, atvažiuoja ir žmona. Pasirodo mažei prasideda tik už valandos, einam nupirkti kaip peršukuoti mažę ir pusrytukų. Nes žmonai iš principo nepatinka kaip vyresnė sušukavo. Na, gal ir galima šiek tiek patobulinti, bet šiaip visai gražiai buvo padarius. Iki pat 10 val. žmona ištisai ant telefono. Bet tai ir gerai, už tai mažė prie manęs glaudžiasi. Man kaip ir geriau nuo to.

Prieš įeinant į bažnyčią, griežtai užprotestuoju, kad jau bažnyčioje tikrai nekalbės telefonu. Sutariam, kad išjungiu garsą, palieku tik vibraciją. Tik prasidėjo mišios, jau telefonas vibruoja, pamačius mano žvilgsnį supranta, kad bažnyčioje neleisiu kalbėtis, bet aš apdairiai atsisėdau šalia išėjimo. Išeina iš bažnyčios ir daugiau negrįžta. Mažė po kelių minučių supratusi, kad jei mamytei galima nebūti nuobodžiose mišiose, tai kodėl jai privaloma, irgi išeina. Na, ką padarysi. Mišiose atsėdžiu vienas.

Nueinam į klasę. Faina labai klasė. Žmona pamato kažkokią tai savo priešę, na, iš darželio mamytę, kažko ten buvo su puse mamyčių susipykusi. Bet aš nuraminu. O gal pyksta, kad ta žiauriai graži. Pavydi. Gal. O gal ir ne. Svarbu, kad nebendrauja, tai bent tyliai viskas einasi.

11 val. prasideda Rugsėjo 1 – osios atidarimo minėjimas. Nežinau, ar kam nors jis patinka? Matyt, kad kažkam patinka, nes kiekvienais metais organizuojamas. Bet iš kitos pusės, jei tokio nebūtų, tai kai pajusti tą šventinę nuotaiką?

11:30 žmona parodo man laikrodį ir reikšmingai pažiūri.

– Važiuok, gi, padaryk valgyt, o aš su maže pabūsiu, o vėliau atvažiuosim, – paskatinu ją.

O ką, man dar geriau. O tai vis stresas, kad su kuo nors nesusimuštų, nes mamyčių iš darželio tai ne viena. Nors su kitomis lyg ir sutaria, tik su ta gražuole ne. Išvažiuoja. Mes į klases. Ale koks atsitiktinumas, jei jau einu, tai kažkaip iš paskos paskui tą gražuolę. Na, bet čia šiaip, atsitiktinumas. Klasėje trumpai. 12:30 ir viskas baigiasi.

12:45 su vaiku važiuojam pas žmoną. Galvoju, o gera proga vaiką pas dantistą nuvesti, nes kaip tik pažymos reikia mokyklai, mes kaip visada vėluojam. Skambina žmona, kaip visada visa strese, tipo, varyk, greitai pas ją, dar nupirk 1,5 kg vištienos ir 13:00 val. turim atiduoti 11 kepsnių. Aha, pažiūriu į laikrodį. Liko 15 min iki atidavimo. Man per kamščius vos ne kad per visą Vilnių iki jos nuvažiuoti reikia. Gal ir spėsiu. Juokauju. Aišku, kad ne. Geriausiu atveju, 13 val pas ją būsiu, tada į parduotuvę vištienos, ją supjaustyti, paprieskoniuoti, pakepti. Mėgsta mano žmona stresą.

13:30 po stresinio darbo galima atsipūsti. Blin, geriau būčiau neėmęs atostogų. Ramiai dabar sėdėčiau prie kompiuterio ir be streso ką nors daryčiau. Nuvežam vaiką pas dantistą. Šaunu, priima iš karto, patikrina, surašo, dantukai sveiki, ir dar net pinigų už tai nepaima. Na, ką pradedam švęsti? Ai, ne, dabar važiuojam po parduotuves, nes žmonai būtinai šiandien reikia kažką nusipirkti, kažkokį puodą ar pan.

15:00 val. Nupirkom. Važiuojam paimam vyresnę ir visi kartu į Bernardinų parką, nes mažė labai zyzia, kad ten nori. Užeinam į Le Crepe kavinukę, užvalgom. Kažkaip viskas ilgai tęsiasi, žodžiu, tik apie 17:00 vaiką paleidžiam su vyresne žaisti, o patys važiuojam dirbti.

21:45 po visų darbų, nusikalęs, vos bepaeinu, įsėdu į mašiną, skambina vyresnė dukra iš kažkieno telefono, nes jos nusėdo baterija:

– Tai tu mus paimsi iš Bernardinų parko ar kaip?

– A, jau nusibodo?, – apsimetu, kad tik ir laukiau jos skambučio, – tuoj atvažiuoju tada.

23:00 krentu nusibaigęs į lovą. Gerai atšvenčiau, gerai paatostogavau.

Advertisements