Tags


Turiu keletą pažįstamų, kurie labai nemėgsta žydų. Kiek bandžiau išklausti, kodėl, tai normalaus atsakymo negaudavau. Nes, atseit, jie blogi. O aš netik, kad nesu neutralus, man jie patinka. Turiu kolegą žydą, tai mes darbe geriausiai su juo sutariam. Bet tikrai, koks įdomus žmogus, kiek dau įdomaus turi ką papasakoti.

Bet kodėl gi aš taip mėgstu žydus? Tiesiog genetiškai. Šį savaitgalį sužinojau. Laidojom mano krikšto tėvą, po to užvažiavau dar pas savo tėvus. Mano tėvas kaip visada mėgsta pakalbėti, tai pasakojo visokias istorijas iš savo gyvenimo. Ir pasirodo, kad man žinoma istorija iki šiol buvo nepilna.

Aš žinojau, kad mano tėvą (ir būsimą mamą) ištrėmė ruskiai į Sibirą dar visai vaikus. Tėvui buvo apie 8-9 metus (reiktų pasitikslinti, bet maždaug tiek), mamai dar mažiau, kokie 5-6 metukai. Ir į Lietuvą jie grįžo tik apie 1970 metus. Nors dauguma tremtinių grįžo šiek tiek anksčiau. Pasirodo, kadangi jie dar buvo vaikai, o kai kraugerys Stalinas 1953 metais nusibaigė ir prasidėjo reabilitacijos, mano tėvui sukako 14 metų ir prasidėjo jam kitas straipsnis, t.y. jo vyresnius brolius leido grįžti namo tada, o mano tėvui neleido. Galėjo iš Sibiro išvažiuoti, tačiau be teisės grįžti namo į Lietuvą. Kur nori (aišku tik Sovietų Sąjungos ribose), bet tik ne į Lietuvą.

Va, ir iki šiol galvojau, kad tik 1970 metais mano tėvas šiaip ne taip atgavo teisę grįžti gyventi į Lietuvą. Pasirodo, kad visai ne. Jis dar iki 1970 metų bandė 4 kartus sugrįžti, bet jį vis išvydavo.

O 1970 metais pasitaikė geras žydas, kuris ir parūpino jam grįžimą į Lietuvą. Jis užėmė pakankamai aukštas pareigas ir įsakmiu tonu pasakė:

– Pas jus atvažiuos geras specialistas. Tai, žodžiu taip, duosit jam 2 kambarių butą, aprūpinsite darbu. Ir kad iš kart dviejų, nes jauna šeima turės augti, o jei duosit 1, tai vėliau dviejų niekaip neduosit.

Dar viršininkėliai bandė pypauti pamatę mano tėvo dokumentus, bet žydelis pasakė ir šventa.

Taip mano tėvas nelegaliai apsigyveno Lietuvoje, tada parsivežė iš Sibiro mano mamą ir brolį. Ir iš to džiaugsmo padarė mane. Taip aš ir gimiau jau Lietuvoje.

Ir tik po 1991 metų mano tėvą reabilitavo ir tik nuo tada jis tapo legalus Lietuvos gyventojas.

Taigi kaip tėvas sako:

– Kiti lietuviai šaudė žydus, o mane žydai gelbėjo.

Dar kelis atvejus paminėjo, kai jam žydai ypatingai padėjo. Ir nei vieno, kad būtų ką blogo padarę.

Tai štai iš kur tas mano genetinis palankumas žydams. Jei ne tas geraširdis žydas, kuris rizikuodamas savo gerove (o tarybiniais laikais tai buvo didelė rizika, į kalėjimą ramiai galėjai už tokius darbelius sėsti), sugrąžino mano tėvą į Lietuvą, tas parsivežė mamą ir iš to džiaugsmo, kad jau Leituvoje padarė mane ir taip į šį pasaulį atėjau aš. Reikia dėkoti žydui.

Advertisements