Tags

,


Savaitgalį plaukėm su firma baidarėmis Nerimi. Balius buvo. Šį kartą plaukimą šiek tiek paįvairino orientacinės užduotys, nes reikėjo per mišką pagal žemėlapius susirasti baidares aplankant kontrolinius punktus. Gal ir linksmiau. Po to radau ant kolegos erkę, po to ant kito ir galų gale ant savęs. Bet dar neįsisiurbusios buvo.

Plaukti buvo bent jau man nelabai įdomu, tiksliau net nuobodu. Gal dėl to, kad visi maukė alų, o aš negėriau, o po to visi priplaukdavo su manim pabendrauti. O blaiviam bendrauti su girtu tai fu fu fu.

Va, bet viename iš punktų buvo matematinis galvosūkis. Aš išlipau perskaičiau, bet pats tingėjau spręsti, grįžau perpasakojau tokiam aktyviam kolegai (savo komandos nariui). Galvojau, kad jis išpręs. Bet jam irgi arba saulė perkaitino galvą, arba alus užtempdė protą, tai jis irgi nesugebėjo išspręsti. Teko imtis man. Šiaip sąlygos nekokios. Kiti kolegos vis trukdė su įvairiausiais menkais galvosūkiais apie kokius dramblius ir peles ar pan. O aš galvojau, kad šiam uždaviniui išspręsti reikia popieriaus. Bet po to pagalvojau, na, nejaugi organizatoriai bus tokie sadistai ir duos užduotį, kurios neįmanoma išspręsti plaukiant baidare ir neturint nei popieriaus nei rašiklio. Tada gerai pagalvojau ir išsprendžiau. Ir man pasirodė gražus galvosūkis. Labai gražus. Todėl dalinuosiu su jumis.

Tarp dviejų miestų atstumas – 40 kilometrų. Vienu metu, vienas priešais kitą išvažiuoja du dviratininkai. Kiekvieno greitis yra po 20 km/h. Tuo pačiu metu kai tik pajuda, vienam dviratininkui nuo peties pajuda ir musė. Ji skrenda 30 km/h. greičiu (aha, salygoje paminėta, kad tai prieštarauja fizikos (biologijos?) dėsniams, bet čia matematinis uždavinys). Taigi musė skrenda tol kol susitinka kitą dviratininką, tada grįžta atgal iki pirmo dviratininko, vėl apsisuka ir taip skraido pirmyn atgal, kol abu dviratininkai susitinka. Klausimas. Kiek kilometrų nuskrido musė?

Advertisements