Tags

, , , , ,


Seniai berašiau apie maistą. Žaliavalgiauju, tai kaip ir nieko įdomaus. Ne 100 procentų, kartais ir į kokią kavinę užsukam, bet kai imu ten kokias salotas, tai vėl kaip ir nieko ypatingo, kad būtų verta parašyti. Be to aš ne Užkalnis. Neišleidžiu maistui po 40 ir daugiau eurų per kartą. Tai mano apsilankymų prisiminimai yra ekonominės klasės, darbo liaudies kaip sakoma. Be to nerašau taip įdomiai kaip Užkalnis. Nors, tiesa sakant, nebeskaitau jo, nusibodo jo tas populiarumo vaikymasis per šlykštumus.

Oi, nukrypau nuo temos. Taigi mano žmona verslo reikalais sugalvojo, kad mums reikia nueiti į šiomis dienomis ypatingai populiarią užeigą “Keulė Rūkė”. Šiaip tai visi ją vadina “Kiaulė ruke”, kaip ir aš vadinu. Na, aš kaip tikras žaliavalgis ir sveiko maisto propoguotojas iš kart užsidegiau apsilankyti mėsainių ir šonkauliukų rojuje. Gal pasiilgau mėsos, gal dar kas, bet, žodžiu, nors ir labai nespaudžiau žmonos (juk aš žaliavalgis), bet vis primindavau, kad jai verslo reikalais – konkurencinės aplinkos ir rinkos tyrimo tikslais, būtina kuo skubiau apsilankyti tenai. Ir dar blogiau, būtina paragauti.

Taigi pirmą savaitgalį nuo šios idėjos pradžios ir nuvažiavome. Užeiname. Oooo. Aš iš kart suprantu ko čia liaudis renkasi. Nes mano žmona pradeda raukytis, kad jai čia nepatinka. Taigi aišku, kad man čia patiks. Nes tai skirta darbo liaudžiai ir dar daugiau – kaimiečiams. Juk pusė vilniečių, tame tarpe ir aš, dar prieš penkiolika minučių buvome kaimiečiai, beveik nuo žagrės ką tik, gyvenome mažuose miesteliuose ir apie restoranus baltomis staltiesiemis nesvajojome net.

Interjeras šlykštus, eksterjeras irgi. T.y. jokių baltų staltiesių. Viskas tyčiom padaryta, jog atrodytų kuo paprasčiau. Na, taigi taigi. Aš gi nemilijonierius, kad ateičiau pietauti ten kur duoda peilį su šakute (sidabrinius, apie auksinius net minties nebuvo, tik rašant pagalvojau, kad ir tokių būna), baltas staltieses, padavėjus su frakais ir žvakių šviesą. Aš iš kaimo. Aš ką tik buvau juodadarbis. Man reikia papigiai. Nors gal šiandien ir uždirbu daugiau nei vidutinis lietuvis, bet dar vakar valgiau keptas bulves su kefyru. Vietoj kėdžių – dėžės arba net vonios per pusę perpjautos. Na, net nežinau ar ant jų patogu sėdėti, nes negavome vietos ir sėdėjome ant tokios mažos mažos scenos, praktiškai ant žemės, t.y. ant grindų.

Taigi kaip supratote – eilė. Bet juda greitai. Eilę atstovim tris kartus, nes žmona vis sugalvoja, kad jai čia nepatinka ir mes nepasiliksime, bet verslas reikalauja aukų ir ji pasiryžta iškęsti šioje šlykščioje aplinkoje, kad pamatyti ir paragauti tai dėl ko čia visas Vilnius svaigsta. Vaikui imam mėsainį, o sau šonkauliukus, kad visko paragauti ką čia turi. Kainos nesakyčiau, kad mažos. Šonkauliukai berods po 6 eurus. Imam kompleksą tai 14 eurų. Mėsainis berods 3,50 euro. Kaip McDonalds’e, tiesa, geresnis, todėl verttinant kainos ir kokybės santykį – išlošia šis.

Susimokame. Žmona šiek tiek pasiožioja prie kasos, kad čia labai nesveikas maistas ir pan. Panelė prie kasos šiek tiek purškteli, bet labai greitai susivaldo, nes klientas visada teisus, nors ir durnas. Ir ačiū Dievui, kad neduoda žmonai įsijausti ir sukelti tarptautinio skandalo. Maloniai paaiškina kas ir kaip, kokia sistema čia pas juos.

Einam gėrimų. Žmona vėl nepatenkinta, kad nėra sveikų gėrimų, tik nelabai suprantu, ką ji turi galvoje sakydama “sveiki”, nes mano žaliavalgiškų kokteilių tai negeria, bet irgi vaikinukas labai simpatiškas ją greitai užgesina. Šiaip į mane labai jis žiūrėjo, toks įspūdis, kad mes kažkur buvom su juo susitikę, bet aš neprisiminiau, o gal tiesiog charizmatiškas bičas, o man tokie patinka. Mano mažė pradeda ožiuotis, šiomis dienomis pas ją toks etapas, tai tas bičelis baro sąskaita jai iš kart įduoda bulvyčių free. Vau, koks teisingas žingsnis. Ir žmoniška ir marketingine prasme. Juk tos bulvytės praktiškai nieko nekainuoja, bet taip užglaisto beprasidedantį skandalą, rėkimą, kritimą ant žemės, daužymasi kojomis (na, ne taip pas ją nebūna, bet yutubėje rodė, kad būna, maža kas, jis gi nepažįsta ir nežino kaip gali baigtis). Respectas iš manęs.

Toliau einam į lauką, ieškoti vietos kur atsisėsti. Aišku, kad negauname, prisiglaudžiame ant scenos. Ir nors vėliau būtume gavę atsisėsti ir kitur, bet žmona demonstratyviai liko sėdėti ant grindų – tipo, pažiūrėkit, kaip čia blogai, siaubas. O man taip net jaukiau, todėl ir nekalbinu jos keisti lokaciją. Šonkauliukus padaro kažkaip net per greit, nes prie kasos kažką girdėjau, jog reiks laukti apie pusvalandį. Mėsainio, tiesa, teko maždaug tiek ir palaukti. Bet kol žvalgausi išsižiojęs, tai neprailgsta.

Pradžioje vardų šukavimas pasirodė keistas, bet tas šukavimas duoda pusė šarmo šitam kabakui. Taip sudaroma draugiška atmosfera.

Ai, gal apie pačius šonkauliukus. Sakyčiau, nieko ypatingo. Visi labai giria padažą, bet aš panašų pats esu pasidaręs, pabaigoje parašysiu receptą. O gal aš atpratau nuo mėsos. Majonezo padažas man net neskanus, t.y. įdėtas, kažkoks prieskonis, kuris asmeniškai man nepatinka. Bulvytės free tokios paprastos kaimietiškos, bet kol suprantu jog jos pačios yra skanios, o man nepatinka majonezo padažas, tai aš jas ir suvalgau. Salotos. Aha, kopūstų salotos. Vienintelė daržovė, kurios aš nemėgstu. Dar gerai, kad mėlynieji kopūstai. Pabaigoje pateiksiu irgi savo recpetą tų pačių kopūstų, bet visai skaniai padarytų. Ai, ir dar jie su grietine. Seniai nebevalgau grietinės, tai atpratau, matyt. Užkalnis pasakytų, kad blogiau būti neįmanoma.

Dar paragauju ir dukros mėsainį. Bandelė tai klasiška. Tikrai. Super. Mėsa – plėšyta rūkyta kiauliena. Na, sakyčiau, atpratau nuo mėsos. Ypač nervina, kad prilenda tarp dantų. Ir vėl man nepatinkančio majonezo padažas ir tie patys kopūstai grietinėje.

Žodžiu, maistas nesužavėjo, nors nepasakyčiau, kad neskanu. Bet paragavau ir užteks.

Bet vis tiek mėsaėdžiam tikrai rekomenduoju. O pats kaip šiuo laikotarpiu nevalgantis mėsos duosiu 10 balų už interjera, eksterjerą, valgių įvairovę, aptarnavimą, charizmatiškus vyrukus ir visą kitą, išskyrus maisto skanumą bei reklamą. Man tas lietuvių kalbos darkymas atrodo taip: ui, nemoku aš lietuvių kalbos, daug klaidų darau, ką dabar daryti, aha, apsimesiu, kad aš taip tyčiom darau ir viską išdarkysiu. Man nepatinka. Kiek čia balų? 0 ar 1? Na, vienas, nes kitiems žmonėms veikia kaip gera marketinginė akcija.

keule_ruke

Kaip matote jaukiai esame įsitaisę ant žvyro ir grindų 🙂

Ai, parekomandavau, bet jei kas gybenate toli nuo Vilniaus, tai štai receptas.

Salotų. Kopūstus supjaustom suglamžom ir geriausia paliekam per naktį suminkštėti. Tada įdedam raudonojųjų serbentų, šiek tiek druskos, pipirų kaip visada ir alyvuogių aliejaus. Valgoma net kopūstai. Aišku, geriausia mėlynieji kad būtų, o ne baltieji.

Ir svarbiausia kuo noriu pasidalinti. Barbekiu padažas:

10 šaukštų mėgstamiausio pomidorų padažo
3 šaukštų sojų padažo
2 šaukštų raudonojo vyno acto
3 šaukštų rudojo cukraus
1 šaukšto Dižono garstyčių
1 šaukšto druskos
žiupsnelio džiovintų aitriųjų paprikų

Visus padažo ingredientus supilame į puodą ir kaitiname kol užvirs.

Ai, ką čia aš. Čia gi iš Beatos nukopijuota http://www.beatosvirtuve.lt/recipes/jautienos-mesainiai/. Dariau pagal tą receptą ir pačius mėsainius ir padažą. Super.

Taigi skanios vasaros visiems mėsėdžiams. Ai, ok, ta proga padarysiu ir aš Raw tortą, pasidalinsiu, o tai sakysit, kad mečiau žaliavalgystę.

Advertisements