Tags

,


Jau nebepamenu kelintą kartą buvau Baltarusijoje. Praeitą kartą net Lietuvos Ambasadoje buvau. Dar kažkokiam dideliame baliuje – minėjime.

Keli prisiminimai iš paskutinio vizito. Apskritai keista, kad paskutinį kartą važiavau kaip kontroliuojantis asmuo. Visai neblogas darbas. Tik žiūrėti, kad chebra nepersigertų vakarais ir rytais atvarytų į darbą. O balių buvo.

Pirmas buvo oficialus balius. Kaip mano draugelis sako, kad nuo naxaliava nestorėjama, todėl užmiršau keliom dienom savo žaliavalgystę. Prisiėdžiau, prisigėriau. Savaitę reikėjo detoksikuotis, kad atgaučiau sveikatą. Iš įdomesnių dalykų. Susipažinom tame baliuje su keliais baltarusiais ir baltarusėm, o gal ir rusais. Ai, bent vienas iš jų tikrai iš Maskvos buvo, prisiminiau kaip sakė, kad išskrenda atgal į Maskvą. Žodžiu, šiltai su jais pabendravom, išgėrėm po kelis stikliukus kartu. Pakalbėjom apie biznį, šiaip pablevyzgojom. Šiltai taip. Užėjo kalba apie lietuvius. Jų temperamentą. Sakau, oi, mes tai lietuviai esam labai šalti. Tie sako:

– Nu bent apie tave nepasakytume. Va, apie tavo kolegą, tai taip, jis šaltas.

Vo, blin. Man kaip malonu. O įdomu. Kolega juk atvažiavo pardavinėti. Tai kaip jis gali parduoti, jei jį vietiniai laiko šaltu? O aš kaip tik jį laikiau labiau šiltu ir komunikabiliu nei aš. Aš net draugų Lietuvoje neturiu.

Žodžiu. Kitam baliuje vietinių valgių ir gėrimų prigėrėm. Fain. Nutarėm su vietine nusifotografuoti. Nusifotografom. Žmona pamatė:

– O čia dabar kas. Dabar aišku, ko tu į tą Baltarusiją taip dažnai važinėji.

– Na, ne, čia šiaip, čia to mano kolegos baltarusio pana. Mes šiaip bendrą fotkę padarėm.

– Aha, ir kodėl būtinai tu ją apsikabinęs per nuogą petį.

– Eee, na, aš džentelmenas, juk kažkas turėjo apkabinti moterį.

O panelė tai tikrai faina. Nebučiau vedęs, ech, varyčiau aš į tą Baltarusiją pas Marusią.

O dabar apie šaltą. Pirmą kartą Baltarusijoje sutikau žmogų su kuriuo, kaip čia išsireiškus, sukonfliktavau. Kuris suerzino. Taigi bendraujam su įvairiais žmonėm, tipo bandom parduodi savo produktus. Prieina viena žmogelis. Toks jau pagyvenęs ir sako:

– Aš esu laimingiausias pasaulyje žmogus.

– Ok, – sakau, – kaip jums pasisekė, aš dar ne.

Visokių čiudikų su mumis ten bandė bendrauti. Kažkokias “slaptas” knygas yra rodę, į superinius fondus investuoti kvietė ir pan. Matyt, dar vienas. Lietuvoje irgi tokių pilna. O šitam mano akcentas užkliuvo:

– Iš kur jūs.

– Aš iš Lietuvos, mes čia pas jus bandom stumdyti savo prekes.

– Hmz, kažkoks keistas pas tave akcentas.

– Na, nežinau, lietuviškas, kodėl keistas.

– Ne, nelietuviškas, o amerikietiškas.

– Kaip tai amerikietiškas, – nustembu aš, juk aš net angliškai dorai nemoku, iš kur pas mane amerikietiškas akcentas.

– Taigi jus amerikiečiai okupavę.

– Kaip tai okupavę?- dar nesuvokiu kas čia vyksta ir bandau nuleisti juokais:

– Praeitą savaitę buvau Lietuvoje, tai dar nebuvo okupavę.

– O tu ką televizijos nežiūri. Okupavę, jau seniai.

– Na, tris dienas nežiūrėjau čia Baltarusijoje, gal per tą laiką ir okupavo. Nežinau.

– Tai ką gi jūs lietuviai darot? Kam nutaikėt į mus atomines raketas? Taigi patys visi žūsite kai mes paleisime.

– Kokias dar raketas?

– Taigi amerikiečių.

– Tai kad nėra pas mus jokių raketų.

– Tai kad yra. Kaip tu nieko nežinai.

– Na, jo, tris dienas nebuvau Lietuvoje. Gal per tą laiką pastatė.

Jau ir tas pradeda erzintis:

– Yra raketos. O jei nėra, tai yra atominė elektrinė.

– Ir ką kad yra? Taigi net uždaryta.

– Tai kaip sprogs, nuneš jus visus.

– O kodėl ji turėtų sprogti?

– Taigi paleisit į mus savo raketas, mes atgal ir susprogdinsim.

– Kokias dar mūsų raketas?

– Taigi tas kur amerikiečiai pas jus pastatė.

Aš pasukioju pirštą prie smilkinio:

– Jums, žmogau, vieno varžtelio trūksta.

Man jau galvoje tvinkčioja. Suprantu dabar kaip tarp žmonių kyla pykčiai. Rimtai užsinorėjau duot jam į snukį. Mane išgelbėjo mano kolega baltarusis. Perėmį iš manęs, nes jau matyt matėsi kaip garas man iš ausų pradėjo eiti.

Jie pradėjo kalbėtis apir Baltarusiją. Pasirodo, kad Baltarusija yra tokia unikali pasaulyje vieta. Kažkokia energetinė samplaika. Žodžiu, čia žmonijos civilizacijos lopšys. Indai kilę iš Baltarusijos. Ir jogą irgi indai iš baltarusių išmoko. Ir ten žmonės gyvendavo po 1000 metų. Lyg ir apie ateivius kažką kalbėjo. Mačiau, kad mano kolegai baltarusiui irgi kraujas užvirė nuo šitų nesąmonių.

Vat, taip va. Pirmą kartą sutikau žmogų paveiktą Rusijos propogandos.

Anekdotas į temą.

Susitinka rusas ir amerikietis. Išsikalba. Ruskelis ir klausia:

– O klausyk, girdėjau, kad ten pas jus Amerikoje yra kažkokia tai demokratija, žodžio laisvė. O kas tai yra?

– Aaa, demokratija. Tai labai paprasta. Vat, pavyzdžiui. Išeinu aš prie Baltųjų Rūmų ir visa gerkle rėkiu: Obama kvailys!!! Ir ką? Ir nieko. Man už tai nieko nebus.

-Aaa, -apsidžiaugia ruskelis, – pas mus vadinasi irgi yra ta demokratija. Aš irgi galiu atsistoti Kremliaus aikštės centre ir visa gerkle rėkti: Obama kvailys!!!

Va, taip va. Gilus anekdotas.

Advertisements