Tags

, , , ,


Šiandien užbaigiau didelį darbą. Tai ta proga atsikvėpimui parašysiu įrašą kokį įdomesnį filmą mačiau (ai, jų irgi nebegaliu žiūrėti kaip anksčiau).

Šį filmą Antanas L. man rekomendavo nuo pat pradžių, nuo pat mūsų pažinties pradžios, čia prieš kokius metus. Bet kadangi sąrašas ilgas, aš jį kažkodėl nustumiau į šoną. Gal pavadinimas nepatiko gal dar kas. Po to rekomendavo dar kartą. Aš vis tiek nežiūrėjau. Tada pamačiau, kad nominavo Oskarui ir konkūravo su Zviagincevo “Leviatanas“. Kadangi “Leviatanas” man labai patiko, apskritai aš esu Zviagincevo filmų fanas, tai nutariau pažiūrėti ką daugelio labai vertinamas lenkų režisierius Pawel Pawlikowski pastatė. Pradėjau žiūrėti, pradžia įspūdžio nepadarė, o žmona užprotestavo, kad nežiūrėsim šio filmo. Teko atidėti. Tačiau, kai išgirdau, kad laimėjo Oskarą prieš Leviataną, tai ištaikiau progą, kai šalia nebuvo žmonos ir pažiūrėjau. Taigi Ida (2013).

Ida_(2013_film)

Na, taip 2013 metų laimi 2014 metų Oskarą. Nežinau kaip čia taip, bet taip yra. Pažiūrėjau. Kaip ir galima buvo tikėtis – nieko nesupratau. Matau, kad kažkaip labai įdomiai daug kadrų paimti, žmonės neišcentruoti, o akivaizdžiai apačioje. Aha, viršuje Dievas? Taigi, pažiūrėjau, siužetas neypatingai įdomus, todėl aišku, kad aš nieko nesupratau. Aš jau nesijaudinu, nei Zviagincevo, nei Tarkovskio nesupratau iš pradžių (o iki galo ir iki šiol nesuprantu). Todėl googlinu.

Va, radau puikų išaiškinimą: http://www.pravmir.ru/ida-film-o-velikoy-subbote/. Tiesa, rusų kalboje. Ok, jei kam įdomu trumpai lietuviškai reziumuosiu:

Šis filmas apie tai, kad Dievas numirė. Pati pradžia – vienuolės neša Kristaus statulą pagal Bacho muziką – laidoja Kristų. Viskas prasideda nuo to, kad Dievo nebėra šiame pasaulyje. Ir visame filme tai rodoma. Pradžioje Vanda, po to kažkuriuo momentu ir pati Ida praranda Dievą. Tai filmas apie Didyjį Šeštadienį. Mes žinome, kad rytoj bus Velykos, Dievas prisikels, tačiau tie kurie realiai buvo su Kristumi to nežinojo. Taigi ir filmas rodo tą Šešatdienį, kai Dievo pasaulyje nebėra.

Graži, skaisti mergaitė nori tarnauti Dievui, tačiau jo nebėra. Kai ji pradeda bendrauti su savo teta Vanda, būtent tada ir pamato, kad Dievo nėra šiame pasaulyje. Ji bando pradėti naują gyvenimą, surasti prasmę be Dievo, bet “o kas po to”, kur gyvenimo prasmė, jei Dievo nėra. Gyvenimo prasmės tada irgi nėra.

Ji grįžta į vienuolyną. Nors kol kas dar be Dievo. Ji tik trokšta jį susitikti.

Kiekviename žmoguje yra viskas: ir Kristus, ir Marija Magdalietė, ir Judas.

Tai pasaulis be Dievo. Todėl keista užduoti klausimus “kodėl pasaulyje tiek daug blogio”, “kodėl miršta vaikai’, “kodėl taip baisu ir šlykštu”. Todėl, kad Dievas numirė.

Tai šeštadienis. Žmonės nežino, netiki, kad Sekmadienį Kristus prisikels. Kad bus naujas gyvenimas. Nėra jokių požymių, kad taip įvyks.

Ida pasimetė ir pati ir pametė Dievą.

Na, tiek trumpai išverčiau. Norit detaliau, žiūrėkit filmą, o jei nesuprasit, skaitykit, ką kiti įžiūrėjo.

Ida, London Film Festival 2013 Ida_2 A scene from Pawel Pawlikowski's award-winning Ida. ida-6

Tai ką Oskaro komisijos nariai visa tai ir įžiūrėjo? Gal. Gaila, kad šiais metais konkūravo du labai stiprūs filmai, o laimėti galėjo tik vienas. Gaila. Abu verti Oskaro. Labai gilūs, labai alegoriški, labai teisingi.

Rekomenduoju ir aš. Gero žiūrėjimo ir minčių.

Advertisements