Tags

,


Ooo, “Dieta” parašiau iš didžiosios raidės. Matėt, kokia pagarba 🙂 Ok, einu rašyt, ką sugalvojau šiai dienai.

Įžanga. Na, aš žaliavalgis jau kokius 9 mėnesius. Paskutiniu metu žmona vis su tokiais klausimais mane kankina:

– Oi, kaip pilvą skauda, ką daryti?

– Juk tu puikiai žinai, kad aš žinau ką daryti.

– Nea, tavo žalio maisto nevalgysiu.

Ir panašiai: Jaučiuosi, labai apsunkusi, ką daryti? Kažkokia alergija nuo maisto, išbėrė, ką daryt? Kaip numesti svorio, ką daryti? Ir į visus vienas atsakymas: Juk tu žinai, kad aš žinau, kodėl klausi?

Pirma diena. Po darbo turėjau šiokių tokių reikalų, grįžinėju vėliau namo, užbėgu į parduotuvę, nes žiauriai noriu valgyti, skambinu žmonai, gal ką nors nupirkti ir jai. Žmona:

– Ne, nieko nereikia aš ant dietos.

– Kokios dar dietos?

– Va, internete sumokėjau 10 eurų, dabar man kiekvieną dieną siuntinės, ką reikia valgyti ir po 7 dienų būsiu plona.

– Ok, kaip nori, aišku, galėjau ir aš be 10 eurų pasakyti ką valgyti, – nepatenkintas suburbu aš, gaila 10 eurų, bet ką padarysi, pinigai jau sumokėti. Prisiperku visokių salotų ir namo. Įeinu, žmona guli be energijos lovoje. Aš: oi, kas atsitiko.

– Aš nuo pat ryto ant dietos, nebeturiu jėgų.

Galvoje sirena: viau, viau, viau. Jooo, sekso šiandien nebus. Pavojaus varpai – din dan, din dan. Nebepatinka man ta dieta nors dar tik pirma diena. Kas bus toliau? Bet gal tik pirma diena, gal šiaip pavargo, juk man dabar širdyje (ok, šiek tiek žemiau) pavasaris, gal ir man gerai dienelę pailsėti. Aš į virtuvę, prisidarau didelį dubenį skaniausių salotų. Tikrai didelį – visas avokadas, kokie 4 pomidorai, grybukų kokį 500 g, salotų dar, dar papriką. špinatų dar, svogūniukų, krapų, užpilu aliejumi, prieskonių pasibarstau. Tikrai, aš po tiek valgau. Jau eisiu kaip įprasta į lovą valgyti, bet širdis jaučia, kad žmonai tai nepatiks, todėl perklausiu jos, ar galiu šalia valgyti.

– Neeeeee, aš visą dieną ant dietos, noriu ėst, – praktiškai išbliauna žmona.

Na, ok, pavalgysiu ir virtuvėje, nors ir nepatogu. Bet juk čia vien žolytės, ji jų nevalgo. Dar pagalvoju, kad kai ji kerta kepsnius šalia, tai mane mažai jaudina. Dar daugiau, tuos kepsnius aš jai ir iškepu. Jai kepsnį, sau didelį dubenį salotų. Ir manęs visai neerzina ji šalia su tuo kepsniu. Ir dar pagalvoju, kad kaip faina, jau po 21 val., o aš be sąžinės graužimo prisiėsiu. Prikemšu pilną skrandį skaniųjų salotų, o, kaip gera, vėl sotus. Einu pas žmoną. Ta guli leisgyvė. Et, sekso tikrai nebus 😦 Nors man ir energijos antplūdis. Reikia pasidomėti, kas ten per dieta. Nes jei taip 7 dienas, tai aš nesutinku. Taigi. Ryte morka ir agurkas. Rimtai, tik tiek? Nors, pusryčiams gal ir nieko. Tik, kad skamba žiauriai neskaniai. Pietums? Du kiaušiniai ir pomirodas. Kąąą? Tik, tiek? Na, aš, manau, kad silpna. Vakarienei ten ir kažkas labai mažai. Žiūrėsim kas bus toliau. Žmona nulūžta, nespėjus ir pakalbėti. Ok, apsikabinu pagalvę (tiksliau žmoną) ir einu vienas (tam tikra prasme vienas) miegoti ir aš.

Antra diena. Rytas. Žmona keliasi pakankamai žvali. Kaip rytui neblogai. Aš apsiraminu. Čia tik pirma diena tokia buvo, o vakare galėsim su ja … Aš į virtuvę darytis savo žalio kokteilio, ji iš paskos. Aš į kokteilinę metu bananus, obuolius, špinatus, goji uogas, žiedadulkes ir akis užkliuva, ką žmona daro. Ji prisipila stiklinę vandens ir spaudžia citrinos sultis. Pamačiusi mano paklaikiusias akis atrėžia užtikrintai:

– Aš vis tiek suplonėsiu, liko tik 6 dienos. Numesiu 10 kg. per 7 dienas.

Įdomu pasidaro. Kiek gi aš numečiau per savo žaliavalgystę, labai seniai besisvėriau. Pasisveriu – 23 kg. Be vargo, be bado, be pykčių.

Jooo, mintyse pagalvoju, kas per dieta, jei jau po pirmos dienos skaičiuoja, kada ji baigsis.

Vakare. Pamirštu, kad ji ant dietos ir į lovą atsinešu salotas. Aprėkia, kaip aš taip galiu, juk ji laikosi dietos, taip ėsti nori. Duodu iš savo rezervų mandarinų, apsiramina šiek tiek. Pradeda pažeidinėti dietą.

Dar sako įpilk stiklinę apyšilčio vandens. Įpylu. Geria. Sako, kad reiks 1,5 l iki nakties išgerti. Paskaičiuoju, kad dar tokius 6 su puse puodelius. Jooo. Iš akių matau, kad daugiau negers, užteks vieno puodelio.

Trečia diena. Vakaras. Žmona rėkia ant visų. Ant vaikų, ant manęs, ant katės, ant visų. Jooo, aš irgi piktas būčiau, jei trečia diena be sekso. Ui, be valgio. O, gal rimtai, kad be sekso. Na, maisto neįkyšiu, o kai ką kitką įkyšti galiu. Nieko neklausęs ir nieko nelaukęs – padarau. Neblogai. Zyzia, kad nori šokolado. Sakau, kad oki, bet tik mažą gabaliuką. Išzyzia pusė plytos. Joma jo, ji juk laikosi dietos, o aš turiu dar ją prižiūrėti.

Ketvirta diena. Rytas. Atsidaro kompiuterį, kad pažiūrėti kas šiai dienai pagal dietą. Jai reikia avokado ir greipfruto. Gal galiu duoti. Avokadą turiu (5 noksta pas mane), bet jo vieno nevalgysi. Keliamės, važiuojam į parduotuvę greipfruto. Aš jau nebe taip blogai žiūriu į tą dietą. Pagrindą sudaro žalias maistas, tik papildo baltymais kartą į dieną – kiaušiniai, upėtakis, vištiena, jogurtas. Be to yra ir riebalų – avokadas, anarkandžio riešutai. Prieš išvažiuojant aš greitai susimeistrauju sau pusryčius – miso sriubą su jūros kopūstais ir džiovintais šitaki grybais, aha, skanumėlis. Artėja pietų metas. Jai vėl salotos. Klausyk, sakau, o tu pastebėjai, kad pagal tavo dietą tu valgai pagrinde šaltą maistą kaip ir aš? Tik tu kankiniesi, o aš ne. Aš valgau ką noriu, kada noriu ir kiek noriu. Pažiūrėk, koks rezultatas. 23 kg. Be jokių savęs kankinimų. Ji: man liko tik 3 dienos. O po to kas toliau? Vėl valgysi kaip seniau? Taigi pati žinai, kad mano šita žaliavalgystė ne pirmas užėjimas. Mečiau ir vėl viskas ataugo. Be to juk irgi matai, kad aš kartais valgau ir žuvį ir net sūrį, tik labai retai. Tai ir tu valgyk kokį 80 proc. žalio maisto, o 20 pasilik visokiems pasigardžiavimams.

Ir nieko privalomai, valgai tik tai kas tau patinka.

– Bet tai kokteilis kas rytą tau privalomas.

– Ne. Neprivalomas. Va, kaip tik šiandien tingėjau ir nedariau. Tiesiog rytinis kokteilis yra lengviausias būdas gauti baltymams. Va, pas tave dietoje yra vištiena, kiaušiniai, o pas mane žalumynai. Šiaip apskritai nieko nėra pas mane privalomo. Tik vienas dalykas privalomas – įvairovė. Nes žmogui reikia gauti visų jam reikiamų medžiagų: ir riebalų, ir angliavandenių, ir baltymų, ir mineralų, ir vitaminų, ir vandens. O viskas kitka, kad būtų skanu.

Dar po valandos. Žmona: nebegaliu noriu ėsti. Ok, važiuojam sakau, supirksim, ko ten tau reikia pagal tą dietos receptą. Ai, sako, gal aš nebesilaikysiu tos dietos. Važiuojam į tą tavo žaliavalgių restoraną. Važiuojam. Pavalgom. Žmona, vėl zyzia, oi, aš tokia soti, kad vakarienės tikrai nevalgysiu. Pala, pala, sakau, iki vakarienės dar toli, einu, į parduotuvę nupirksiu ko nors sau, ar tau ko nors reik. Nea, aš nevalgysiu. Vakaras. Žmona: noriu ėsti. Ok, einu padaryti salotų. Daryti pagal tavo receptą, ar pagal mano žaliavalgišką. Pagal tavo žaliavalgišką. Ok, kaip nori. Šiaip tai beveik nieko nesiskiria, tik aš paskaninu kokiu nors žaliavalgišku padažu. Prieš naktį abu pilni jėgų, taigi … Gyvenimas grįžta į normalias vėžes.

Penkta diena. Rytas. Aš einu savo kokteilio rytinio darytis. Girdžiu žmona rėkia: Padaryk ir man. Ok. Išgeria nebesiraukydama, ne taip kaip seniau.

Panašu, kad baigiasi jos dieta. Kaip bus toliau, pagyvenim pamatysim.

Pietūs. Darosi salotas nebe pagal dietą. Baigta su dieta. Dar žaliavalge netaps, bet sakė išbrauks mėsą, miltus, bulves ir stengsis daug daržovių.

Pagyvensim pamatysim.

Advertisements