Filmas: Laiškai iš Ivo Džimos / Letters from Iwo Jima (2006)


Dar vienas Antano L. rekomenduotas filmas – Laiškai iš Ivo Džimos / Letters from Iwo Jima (2006):

letters_from_iwo_jima

Clint Eastwood kaip visada pavarė. Superinis filmas. Antrasis pasaulinis karas. 1945 metai. Karas jau į pabaigą. JAV planuoja didelį išsilaipinimą į japonų saugomą Ivo Džimos salą. Japonai planuoja paskutinį pasispardymą.

Labai subtilus ir labai netikėtas filmas apie karą. Įvykiai parodomi iš japonų pusės. Siužetas paremtas Ivo Džimos saloje rastais laiškais.

Labai nuoširdžiai parodomi kareivių išgyvenimai, karo baisumas, karo beprasmybė.

Aprašymas (nukopijavau iš interneto, nes pakankamai detalus):

Prieš šešiasdešimt metų JAV ir Japonijos armijos susitiko Ivo Džimos saloje. Po kelių dešimtmečių keli šimtai laiškų buvo iškasti iš kietos Ivo Džimos žemės. Šie laiškai suteikia balsus ir veidus saloje kovojusiems vyrams bei išskirtiniam jų generolui.

Japonų kareiviai išsiunčiami į Ivo Džimą žinant, kad iš ten jie tikriausiai niekada nebegrįš. Tarp jų – Saigo, kepėjas, kurio vienintelė svajonė yra dar kartą išvysti savo naujagimės dukrelės veidą, Baronas Nishi, olimpinis jojimo čempionas, žinomas visame pasaulyje, Shimizu, jaunas karo policininkas, kurio idealizmo dar neišbandė karas, ir leitenantas Ito, griežtas kariškis, kuris greičiau jau nusižudys, nei pasiduos.

Japonų gynybai vadovauja Generolas Tadamichi Kuribayashi, daug po Ameriką keliavęs kariškis, kuris, viena vertus, puikiai suvokia beprasmišką karo prigimtį, kita vertus, gerai išmano karo su amerikiečiais, didžiule armada besiartinančiais link Japonijos krantų, strategijas. Su nedidelėmis gynybos pajėgomis, kurias iš esmės sudarė tik japonų kareivių ryžtas ir vulkaninis salos peizažas, beprecedentė Generolo Kuribayashi taktika lemia netikėtą posūkį kare. Jo dėka mūšis, iš kurio amerikiečiai tikisi greitos ir lengvos pergalės, virsta herojiška ir sumania kova, trukusia net 40 dienų.

Beveik 7000 amerikiečių karių žuvo Ivo Džimoje. 20 000 japonų karių krito kovoje. Juodas Ivo Džimos smėlis sugėrė jų visų kraują, tačiau pasiaukojimas, jų pasipriešinimas, jų drąsa ir užuojauta išliko gyvi jų laiškuose, siųstuose namo.

Nepaprastas Clinto Eastwoodo susidomėjimas Ivo Džimos mūšiu baigsis dviem dideliais paraleliai statomais kino filmais – japoniškuoju „Laiškai iš Ivo Džimos“ ir amerikietiškuoju „Mūsų tėvų vėliavos“, kuriame režisierius stoja į kitą fronto liniją ir pasakoja istoriją japonų akimis.

Filmas nominuotas 4 “Oskarams”. Kiti 16 laimėjimų ir 15 nominacijų.

LettersFromIwoJima (2) lettersfromiwojima Letters-from-Iwo-Jima

Aš tai vis negalėjau atsistebėti japonų kultūra. Ir dar. Juk iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos Japonija buvo žiauri imperialistinė šalis. Beje, kaip ir Vokietija. Pralaimėjusios karą, jos taip persimainė, kad sunku dabar tuo patikėti. O Rusija kaip buvo imperialistinė taip ir liko.

Filmą rekomenduoju.

12 comments

  1. Ačiū dar už vieną rekomendaciją. Ypač įdomu apie japonus, nes apie vokiečius daug filmų matęs. Vien apie Štirlicą (“Septyniolika pavasario akimirkų”) ką reiškia 🙂

    Like

  2. Čia kultinis sovietinis serialias apie rusų žvalgą Štirlicą, kurį žiūrėdami visi juokėmis, tai su kuo sovietai kariavo, jei Hitlerio pagalbininkai buvo rusų žvalgai. Beveik. Bet aš pamenu, kad vaikystėjė man vis tiek labai patiko šis serialas. Dabar aišku, kad jį galima žiūrėti tik kaip to laiko kiną, nes kažin ar šiais laikais kam nors jis patiktų. Bet už tai kiek anekdotų apie Štirlicą. Tikriausiai, kai nemačius tai ir nesuprasi. Ten tas Štirlicas ant tiek gudrus parodytas, kad koks Džeimas Bondas tiktų tik į menkus mokinius.

    Like

  3. Miuleris sako Selenbergui:
    – Štirlicas – rusų šnipas. Demaskuokime jį. Tu atsistok už durų. Kai jis įeis, tvok jam kėde per galvą. Jeigu rusas – pradės keiktis.
    Įeina Štirlicas. Selenbergas jam gerai užsimojęs vožia kėde per galvą…
    – O ble… kurv… jbtvjmtj…!- pradeda keiktis Štirlicas, susiėmęs už galvos.
    Miuleris:
    – Aha, ble…, įkliuvai!
    Selenbergas:
    – Tyliau, draugai, tyliau. Vokiečiai aplinkui!
    —————————————————
    Karo pabaigoje Hitleris kreipėsi Miulerį:
    – Mūsų štabe veikia rusų šnipas.
    – Taip, žinau, ir jau seniausiai. Tai – Štirlicas!- ramiai atsako Miuleris.
    – Žinote, ir nieko nedarote! Greičiau suimkite!- pradėjo spiegti Hitleris.
    – Kas iš to, vis tiek išsisuks.- liūdnai paaiškino Miuleris.
    —————————————————
    “Dabar tai jau galas”, pagalvojo Štirlicas. Bet Štirlicas buvo neteisus – galas buvo kitoje serijoje.

    Like

  4. Tai fasistai daugiau cia Italija Musolinio pasekejai. Sitie tai buvo naciai Adolf Hitler, Heinrich Himmler, Rudolf Hess, Hermann Göring, Joseph Goebbels, Erwin Rommel dominuojancios figuros in nazy Germany 🙂

    Like

  5. Hmz, net nebuvau girdėjęs, kad taip skirtingai vadinami. Man fašistai ir nacistai vienas ir tas pats iki šiol buvo. Nors ne visai. Man fašistai platesnė sąvoka atrodė. Tarkim japonus tais laikais aš irgi fašistais laikiau. Bet ne naciais.

    Like

  6. Aha, pagooglinau, tik nuo 1970 metų (neskaitant Stalino) fašizmas tapo bendriniu žodžiu (ne tik italų). O kadangi aš gimiau vėliau, tai galiu naudotu kaip bendrinį visokių brudų pavadinimui. Pvz. labai tinka dabar vadinti rusiškas fašizmas. Nors rusiškas komunizmas tinka labiau. Šiais laikais.

    Like

Leave a comment