Tags

, , , , , , , ,


Kai tik pamačiau, kad Andrey Zvyagintsev išleido naują savo filmą Leviatanas / Левиафан / Leviathan / Leviafan iš kart įsidėjau į žiūrėtinų filmų sąrašiuką. Galvojau, kai tik bus laiko, tai pažiūrėsiu. Juk Andrey Zvyagintsev, Pavel Lungin ir Andrey Tarkovsky yra trys mano mėgstamiausi režisieriai. Galvojau, kad kada nors pažiūrėsiu, tačiau žinutės facebook’e privertė žiūrėti greičiau, nei galvojau, žiūrėjau vakar iki išnaktų, žmona inkštė, kad neįdomu, bet nekreipiau dėmesio – man įdomu.

Kokios gi žinutės? Pirma: tai žinoma Lietuvos politikė rekomendavo pažiūrėti apie Rusijos dabartinę politinę situaciją. Ji rašo, kad atseit Rusijoje siekia uždrausti šį filmą. Hmz, negi Zviagincevas pradėjo kurti politinius filmus? Antra žinutė mane sudomino dar labiau. Mano drauguose esantis rusas (Lietuvos) pareiškė, kad jis tai jau šito filmo tikrai nežiūrės. Jis toks yra – apie įvykius Ukrainoje nelabai smerkia rusus, tai pagalvojau, nejaugi tikrai Zviagincevas nustojo kurti religinius filmus (Elena, Išvarymas, Sugrįžimas) ir pradėjo politinius. Mano manymu politinius kurti lengva, o tokio lygio religinius, kur viskas perteikta labai subtilia alegorija, va, tokiems tai reikia genialumo. O ką visko gali būti. Juk Pavel Lungin irgi dabar kuria kažkokį serialą apie karo paliktas psichologines traumas. Todėl skubos tvarka ir pažiūrėjau Leviataną. Gal ne be reikalo pavadinime įdėta Biblinė būtybė? Gal čia nesusipratėliam ženklas, kad filmas ne politinis, o religinis? Nors ankstesniuose pavadinimuose to nebuvo? Gal kaip tik ženklas, kad tai nebe religinis filmas?

leviatan

Skubos tvarka pažiūrėjau, skubos tvarka ir aprašau, nors aprašymo laukia visa eilė jau žiūrėtų filmų.

Pradžia. Filmui paramą skyrė Rusijos kultūros ministerija ir panašiai. Juk negali būti antirusiškas filmas? Toliau žiūriu. Lėta viskas kaip ir būdinga Zvyagintsev’ui. Spalvų gama, tokia nei spalvota, nei juodai – balta. Aha, ir visą filmą tokia niūri. Tik pora vietų pasirodo gražūs spalvoti vaizdai. Vienas iš jų, kai pagrindinis veikėjas žiūri video, kuriame nufilmuota jo žmona, matom džiaugsmingą, meilės akimirką. Meilė. Spalvota. Gražu. Bet tai buvo kažkada seniai. Dabar viskas pilka. Na, kažin, jei tokia simboliai prasideda, ar tai tik paprasta politinė Rusijos situacijos apžvalga.

Toliau matau blogio ir gėrio kovą. Blogį simbolizuoja vietinio miestelio meras, kuriam jūra iki kelių, t.y. jis daro ką tik nori. Sugalvojo atimti namą iš Kolios ir tai daro. Koliai padėti atvyksta karo laikų draugas Dima. Draugas toks didelis, kad jie vienas kitą broliais vadina. Čia kaip ir turėtų simbolizuoti gėrį. Bet kažkaip per akivaizdžiai čia viskas būtų, jei jau aš taip lengvai viską iššifruoju. Kolią suima, o Dima tuo metu užsiima seksu su Kolios žmona. Ir nuo čia viskas pradeda griūti. Štai kur filmo idėja. Nėra moralės. Nėra Dievo žmonyse. Nepaiso 10 Dievo įsakymų, tai koks jis dar gėris. Nebėra gėrio ir blogio kovos. Gėris pasirodo supuvęs. Alkoholis liejasi laisvai, seksas laisvai. Kolia sužino, kad jo žmona dulkinasi su jo geriausiu draugu (kadras su nuotraukomis tą akcentuoja – kartu tarnavo armijoje. šventas reikalas), tačiau jam kaip ir dzin. Na, pasimuša šiek tiek, pageria, o po 15 minučių (hiperbolizuoju) pats eina dulkintis su ja. Tik jo sūnus Roma dar nesugadintas. Pamatęs kaip jo tėvas dulkina, supyksta, jis reikalauja, kad tėvas išvarytų pamotę. Tačiau Kolia nori gyventi taip kaip seniau. Jis bando atleisti. Gal kaip ir gražu, bet labai jau greitas atleisti.

Moralės nuosmūkis reiškiasi net tuo, kad gėris nebegali kovoti prieš blogį, nes jis jau nebe gėris. Jis suterštas, suteptas, todėl nebeturi tos jėgos.

Visai čia ne politinis filmas. Nors yra keletas politinių gaidelių, t.y. kurie bendram siužetui gal ir nebūtini. Atsineša pvz. pašaudyti portretų, ten Leninas, Stalinas, Gorbačiovas. Beje, paskutinis portretas neparodomas, aukštyn kojom tik matom. Ir vienas veikėjas klausia, ar iš šiuolaikinių ką turi. Kitas atsako, kad Jelcinas nelabai vertas būti šitame niekšų sąraše, pėstininkas jis tik. Na, aš kai priratęs, kad Leninas, Gorbačiovas, Putinas ir kiti komunistai yra nusikaltėliai, tai man nieko ypatingo šita scena nereiškia. Gal Rusijoje ir skandalas dėl jos. Dar filme labai akcentuoja, kad popai diegia visuomenei idėja, jog visa valdžia nuo Dievo, t.y. pakluskite visi valdžiai, nesvarbu, ar ji gera, ar bloga. Jei ji nuo Dievo, tai valdžia gali elgtis kaip nori, o jūs turite vergauti. Ar tik ne sarkzmas šioje vietoje jaučiamas? Juolab, kad Putinas labai gerai sutaria su Maskvos Metropolitu.

Bet tai mano manymu tik tiek čia politikos, o daugiau filme religijos.

Nominuotas Oskarui. Mat net kaip 🙂 Ten kiti apdovanojimai jo laukia.

Ok. Einu paskaitysiu, ką kiti įžiūrėjo šiame filme. Nes pvz. Elenoje aš nieko neįžiūrėjau, o pasirodė, kad tai super simbolizmų prikištas filmas.

Beje, o ką pats žodis Leviatanas reiškia:

Visagalės, stiprios valstybės sinonimas. Anot Thomaso Hobbeso, visagalė valstybė reikalinga socialinėms problemoms spręsti. T. Hobbesas taip pavadino vieną iš savo knygų

leviatãnas [lot. Leviathan < hebr. Livjatan — būtybė besirangančiu kūnu]:
1. biblinė jūrų pabaisa, milžiniškas jūrų žaltys, žuvis; 2*. kažkas milžiniška, siaubinga.

Ooo. Mat, kaip. Ne tik Biblinis personažas, bet ir sąsajos su valstybe. Zviagincevas kaip visada daugialypis. Jo filmą galima žiūrėti ir kaip valstybinės santvarkos kritiką ir kaip amžinas biblijines problemas.

Va, rašo, kad čia biblijinė Jobo istorija, žmogaus kova prieš valstybines institucijas.

Žodžiu, paskaitinėjau, ką ir kiti rašo. Aha, ir daugiau linijų yra, kurių aš nepastėbėjau, bet mano idėja irgi verta dėmesio.

Taigi Zviaginciavas liko savimi, pastatė gerą, įdomų, daugiabriaunį filmą. Rekomenduoju.

Advertisements