Tags

, ,


Radau įdomesnį video seminarą apie žaliavalgius. Todėl pasidalinu su jumis. Pradžioje parašysiu trumpą santrauką lietuviškai to ką šneka, o po to dar keletą savo pastabų. Aišku, kas mokate rusiškai, šimtą kart geriau žiūrėti visą originaliai, negu mano santrauką. Tiesiog lietuvių kalba nemačiau nieko panašaus parašyta, todėl nutariau pasidalinti. Lietuviškai eina arba euforija kaip tai gerai, arba atvirkščiai – kaip tai blogai. Kaip visada gyvenimas nėra juodai baltas ir kai viename video pamačiau kalbas apie vitaminą B12 supratau, kad ir žaliavalgystėje yra daugiau spalvų. Žiūriu, video apie problemas, o galvoju, bus įdomu pažiūrėti, pasirodo, kad įdomiau, nei atrodė iš pavadinimo.

Врач М.В.Советов.Трудности перехода на сыроедение

Gydytojas M. V. Sovetov. Sunkumai pereinant prie žaliavalgystės

Gera gydytojo pavardė – Patarėjas 🙂

Ok. Pasirodo, kad rusų kalba yra be galo daug video apie žaliavalgystę, kad vyksta web seminarai, kurie tęsiasi net ne valandomis, o paromis, žodžiu daug informacijos, tik laiko reikia surasti. Tie kas domisi žaliavalgyste primygtinai rekomenduoju, bent šiek tiek pasidomėti plačiau, ne vienu žaliavalgiu, o daugiau nuomonių, daugiau patirčių.

Taigi. Trumpai bandau parašyti ką kalbėjo beveik 3 valandas. Su perėjimu prie 100 proc. žaliavalgystės reikia labai atsargiai. Pateikiamas pavyzdys, kai žmogelis staiga perėjo 100 proc. prie žaliavalgystės ir numirė. Jep. Galima ne tik kad sau pakenkti, bet net mirti galima. Tiesa, tokių atvejų mažuma, bet juk nenorim patekti į tuos atvejus, todėl visada geriau žinoti daugiau ir būti atsargesniam. Pateikiamas atvejis, kai žmogelis staigiai perėjo, organizmas pradėjo valytis, atsilaisvino kraujo krešulys, užkimšo kraujagyslę ir šakutės, žmogus mirė. Aišku, gal ir taip būtų miręs, gal čia tik sutapimas, bet, kaip sakoma, atsarga gėdos nedaro.

Kas vyksta kai pereinama nuo tradicinio maisto, prie žaliavalgio. Sovetov gražiai vaizdingai papasakoja, aš tą grožį praleisiu ir pateiksiu tik pagrindines mintis.

Pirma. Vyksta organizmo valymasis. Atseit, mūsų žarnos aplipusios gličia mase, ypač nuo miltų, todėl mums sunku ką suvirškinti, nes tiesiog maistas nesiliečia su žarnomis. Na, ir viso kito organizmo valymasis bei persitvarkymas, reorganizacija, net ląstelių lygyje prie kitokio maisto. Tas trunka ilgai. Metais. Va, viena iš pagrindinių minčių, kad tapti tikru žalivalgiu ir iš to turėti naudos reikia ne mėnesių, o metų.

Antra. Fermentai. Kaip žinia maistą virškina pirmiausia fermentai. Ir mūsų organizmas gamina tokius fermentus ką mes valgome. Valgome mėsą, gamina fermentus, kurie virškina mėsą. Termiškai apdorotą maistą, virškinam termiškai apdorotą. Valgom žalią, gamina tokius fermentus. Tiesa, jei dešimt metų valgėm vienokį maistą, tai organizmas per 15 minučių neišmoksta gaminti kitokius fermentus. Todėl jei buvom 100 proc. valgytojai termiškai apdoroto maisto, o dabar 100 proc. žalio, tai mes tiesiog neturim fermentų, kurie tai suvirškintų ir nors mes valgome gerą maistą, bet iš tiesų mes badaujame.

Trečia. Mikroorganizmai. Kaip žinia bakterijos esančios mūsų žarnyne atlieka ypatingai svarbų vaidmenį maisto pasisavinime. Ir čia ta pati problema, kad termiškai apdorotas maistą valgo vienos bakterijos (pūvėsio), o žalio – kitos (bifido). Ir jei staigiai keičiam, tai vėl negauna organizmas reikiamų medžiagų.

Išvada. Staigus keitimas gali būti pavojingas. Rekomenduoja pradžiai 70 proc. žalio maisto, tada stebėti. Mėnesiais. Ir jei viskas gerai, tada didinti. Kaip žinoti ar viskas ok. Stebėti savijautą. Jei pilni energijos, jei ryte keliatės lengvai, tai ir ok. Taip pat, jei gera nuotaika, tai irgi ok. Šiaip nereikia užmiršti ir tikslo. Tikslas, ne žaliavalgystė, tikslas gera savijauta ir sveikata. Dar galima stebėti nagus, odą, plaukus. Jei tarkim nagai lūžinėja, trapūs, tai aišku, kad organizme kažko trūksta.

Na, o dabar nuo savęs pora eilučių. Oho, kaip sutrumpinau. Aišku, kad praleidau daug patarimų. Aišku, kad šiame video yra šiek tiek reklamos, nes šis gydytojas užsiima privačiomis konsultacijomis, pagalba pereinant prie žaliavalgystės. Na, taip jam irgi gyventi reikia. Bet panašu, kad jis informacija dalinasi nuoširdžiai, nieko nenuslėpdamas, o į konkrečius klausimus tiesiog bijo atsakyti plačiai, nes nežinant visos situacijos, nestebint proceso galima žiauriai pakenkti kam nors besigidančiam (turinčiam problemų) savarankiškai.

Dar rekomendavo badauti kartą į savaitę. Gal. Aš dar iki to nepriaugau. Arba gal man nėra kur skubėti. Nes iš principo pagal jį badavimas pagreitina organizmo išsivalymą. O kur man skubėti? Diržą jau perkėliau per 7 skyles. Į baseiną ateinu, pilvas plokščias, įdomu, kad dabar automatiškai be pastangų įtraukiu pilvą, nors šiaip tai, jei išpučiu, tai jis yra.

Beje. Aš pats nežinodamas, kad negerai, ne iš karto tapau 100 proc. žaliavalgiu. Na, kaip aš ir anksčiau mėgdavau salotas, vaisius, uogas. Todėl nebuvau 100 proc. termiškai apdoroto maisto valgytojas. Net kokį 30 proc. tikriausiai buvau žalio maisto valgytojas. Gal dėl to man taip lengvai viskas gavosi. Nors pirmą pusmetį aš tapau kokį 80-90 proc. žaliavalgiu. Valgiau tuno salotas, lašišą, kiaušinį, sūrį. Ko atsisakiau 100 proc. tai mėsos ir miltinių. Po pusmečio, t.y. dabar, tapau kokį 99 proc. žaliavalgiu. Nesu 100 proc. Va, buvo balius, tai buvo tokių įdomių vieno kąsnio sumuštinių, tai paėmiau visų po vieną ir paragavau. Įdomu, toks jausmas jog skonio receptoriai atsigavę, labai jaučiasi skonis. Bet tai 4 sumuštinius per visą vakarą !!! Seniau būčiau kokį 20 vienetų plius karštas maistas. Ai, dar per dukros gimtadienį torto gabaliuką suvalgiau. Beje, įdomus pastebėjimas, kad ant rytdienos buvo beveik užkietėję viduriai. Lyg ir mažas gabaliukas, bet taip staigiai sureagavo. Ai, dar prie stebėsenos ar viskas ok su žaliavalgyste pridėčiau išmatų stebėjimą. Kakutis turėtų būti nei per minkštas nei per kietas. Nors daugiau į minštumą. Spalva ir kvapas irgi pasikeitė. Nesmirda taip smarkiai kaip seniau. O ir sisiukas dabar toks gražus, šviesus, skaidrus ir kvapas nebe toks intensyvus kaip seniau. Ai, dar dėl sisiuko. Kažkur skaičiau, bet nepatikėjai, kol pats nepamačiau. Burokėliai. Juk visi žinom, kad pavalgius burokėlių, po to sisiukas paraudonuoja. Taigi skaičiau, kad tai reiškia, jog nenormaliai organizmas dirba. Sveikas organizmas turi suvalgyti burokėlį ir sisiukas likti šviesus. Prieš kelias dienas pasidariau burokėlių salotas. Prisivalgiau daug. Po to žiūriu, ei, sisiukas tai neparaudonavo. Geras.

Savijauta tai afigiena. Savijauta geriausias motyvatorius. Šeima valgo, kemša visokius skanėstus, kvapai eina, blin, kaip norisi. Bet galvoju, vėl pradėsiu, vėl sugrįšiu į tą blogą savijautą. Ai, geriau pakentėsiu, bet išlaikysiu tą gerą savijautą. Ir dabar supratau ką reiškia posakis: Valgau tam, kad gyvenčiau, o ne gyvenu tam, kad valgyčiau. Sunku net nupasakoti, bet supratau jo esmę.

 

Advertisements