Tags

,


Tingiu šiom dienom rašyti, nėra kažkaip nuotaikos. Tai trumpą įrašiuką su keliom fotkėm.

Baltarusijoje jau ketvirtą kartą. Jau pripratau prie pasienio. Šį kartą teko pabuvoti įžymiam Prezidenskii Hotel – šiame viešbututyje Prezidentas Lukošenka duoda savo ministrams naganiaj ir visa tai rodo per teliką. Periodiškai. Sakė, kad verta vieną kartą pažiūrėti. Viena akimis mačiau tą baltąją salę. Na, mano manymu viskas žiauriai prabangu ir didinga. Salės didžiai tai ohoho, mūsų kokio Vingio mažytės palyginus.

President_hotel_1 President_hotel_2 President_hotel_3 President_hotel_4 President_hotel_5 President_hotel_6 President_hotel_7 President_hotel_8 President_hotel_9

Ai, dar teko pamatyti senuosius Baltarusijos herbą bei vėliavą. Pasirodo, kad žlugus Sovietų Sąjungai baltarusiai susigrąžino senąjį savo herbą – Vytį ir savo vėliavą. Deja, Lukošenka vėl atkeitė į komunistinius. Gaila. Ir dėl baltarusių kalbos labai skauda širdį. Teko išgirsti ją kalbant, žiauriai graži, deja, bijau, kad rusų kalba Baltarusijoje jau laimėjo.

Ai, ir teko pamatyti pasipriešinimo Lukošenkai frontą :). T.y. einant metro keli jaunuoliai dainavo dainą “Nakties kariai” (berods taip, nes dainavo baltarusiškai, galėjau ir ne taip nugirsti. Ai, o gal Lapis Trubieckoj – Voiny Sveta). Vietinis belorusas po to mums paaiškino, kad čia antilukošenkiška daina ir jei pamatys valdžia, tai šakės jiems. Drąsūs vaikinai – metro labai vieša vieta.

Paieškojau yotubėje. Vis gi tikriausiai šita:

Ляпис Трубецкой Воины света Lyapis Trubetskoy Warriors of Light

Viena oficiali, o kita Ukrainoje.

Geros dienos visiems, nes man kažko nelabai paskutinės dienos linksmos.

Advertisements