Tags

,


Kad jau susidomėjau žaliavalgyste, tai reik pasidomėti ir plačiau:

Zalia-mityba-Boutenko

Victoria Boutenko: Žalia mityba. Kaip atsikratyti priklausomybės nuo virto ir kepto maisto. 12 žingsnių programa.

Oficialesni aprašymai: http://www.patogupirkti.lt/knyga/Zalia-mityba-12-zingsniu-programa.html arba http://www.mijalba.com/knygos/akcijos/zalia-mityba-12-zingsniu-programa-victoria-boutenko/.

O aš tik tiek ir norėjau pasakyti, kad perskaičiau. Pradžioje pateikiama Viktorijos Butenko (įdomu kaip patapo Boutenko) šeimos istorija. Visi sirgo: ji, vyras ir pora vaikų. Buvo stori. Tada atrado žaliavalgystę. Pasveiko. Kaip ir ok, bet kažko trūksta. Tada išrado žaliuosius kokteilius. Toliau knygoje pateikiami svarstymai dėl ko tai yra labai sveika. Iškeliama idėja, kad termiškai apdorotas maistas turi cheminių medžiagų, kurios sukelia priklausomybę nuo tokio maisto. Ir tada idomi dalis: 12 žingsnių kaip atsikratyti priklausomybės. Panašiai kaip pas anoniminius alkoholikus. Įdomu kaip nueinama į dvasinius dalykus, tačiau nelabai visko detalizuojant, kad įvairių religijų atstovai galėtų galvoti, kad čia kaip tik apie juos. Sakyčiau – gražu. Nors apie New Age atsiliepta neigiamai. Man tai irgi gražu 🙂

Vienas iš įdomesnių punktų, tai savo tikslo paieška. Gyvenimo tikslo. Prasmės. Ech, patinka man ta žaliavalgystė.

Visai nebloga žaliavalgių savimotyvacijos knyga. Ai, ta Viktorija Butenko (išeivė iš Rusijos), kaip ir lietuvė (aha, lietuvė) Ann Wigmore, dar ten kažkoks vyras (dar nepamenu pavardžių) yra laikomi žaliavalgių gurų, mokytojais autoritetais. Aš iškart ir užsiroviau ant šio amato meistrų 🙂

Gal kai kas sakys, kad, ai, čia jie sugalvojo naują būdą kaip ištraukti iš lengvatikių daug pinigų. Taip, ta pati Butenko iš to padarė ir verslą. Bet iš principo ji pinigus ima iš tinginių, kurie tingi patys pasidomėti internete ar per draugus. Viskas praktiškai yra internete. O aš knygą irgi pirkau tik todėl, kad man patogiau skaityti popierinį variantą, o ne telefono ar kompiuterio ekrane. Ai, žodžiu, nesupratau kodėl pastarąją pastraipą parašiau, bet jau parašiau, tai netrinsiu.

Gal kažkokia nuostata keista apie tą žaliavalgystę vyrauja. Draugas ilgai aiškino, kad aš labai teigiamas žaliavalgis, nes nebandau jo atversti į savo tikėjimą. Mat kaip. Tikriausiai susiduręs su kitokiais atvejais. Žmona jau antrą kartą užsipuolė. Vieną kartą tai iš vis žiauriai, sakyčiau be jokio pagrindo. O kita kartą tai kavinėje, aš užsisakiau salotų, o žmona su vaiku mėsas kerta. Tai ir užsipuolė, kodėl nevalgau mėsos. Bet lyg paaiškinau, kad aš gi jiems nieko nesakau, lai valgo. Aha, sako, aš jaučiu kaip tu visokias šlykštynes galvoji. Keista, negalvojau aš nieko. Tiksliau galvojau, bet ne apie jas, o apie save – ką reiks valgyti vakarienei. Na, tik vaiką agituoju daugiau daržovių valgyti, nes ji dabar išvis jų nebevalgo. Taip tikrai nesveika.

Ai. Dar. Sėdėjau vieną dieną ir stebėjau žmones. Ir pagalvojau, kad dabar esu gražių formų. Na, turiu šiek tiek antsvorio, bet būti vėjo plaikstomas nelabai irgi norėčiau. Kažkaip vyriškiau taip atrodau. Kaip tik kitą vyrą – liesą, praktiškai permatomą mačiau. Kažkaip nelabai. Tada pagalvojau, o tai kaip bus jei tapsiu visiškas žaliavalgis ir svoris vis tiek kris. O po to pagavojau, kad kai pradėsiu gaminti skanius žaliavalgiškus patiekalus, tai dar reiks žiūrėti, kad nepersivalgyčiau.

Ai, žodžiu. Paskambinau dėl įrangos. Pažadėjo vakare atvežti.

Advertisements