Tags

,


Trečią kartą Baltarusijoje jau saviakas. Nuėjau į jų muziejų. Antro pasaulinio karo aukoms atminti. Ai, jie kažkaip kitaip vadina. Šiaip įspūdingas. Kadangi susimokėjau už galimybę fotografuoti (kažkur 2 litus) tai pridariau daug fotkių. Įdomesnėmis pasidalinsiu.

muziejus01 muziejus02

Čia ne eksponatas, čia realiai pas juos vyksta XXXV-as komunistų partijos suvažiavimas.muziejus03

Graži kompozicija.muziejus04

Na, tas komunistų suvažiavimas tai man keistai labai atrodė. Oba, tik dabar pamačiau, kad Sovietų Sąjungos suvažiavimas, o ne Rusijos ar Baltarusijos. Delegatų nefotografavau, maža ką.muziejus05

Sakė, kad fašizmas vėl kelia galvą ir reikia būti budriems. Aš mat prie vaikučių grupės prisiplakiau ir klausiausi gidės. Kai tai pasakė, tai apsimečiau, kad aš vietinis. Lai lai lai. Maža ką. Ką aš žinau, ką jie laiko kilančiu fašizmu.muziejus06 muziejus07 muziejus08 muziejus09 muziejus10 muziejus11 muziejus12 muziejus13 muziejus14

Šiaip kaip ir tikrai nebloga ekspozicija, daug tankų, daug eksponatų. Ilgiau nei valandą praleidau tame muziejuje ir tai paskubomis paskui gidę. Kaip ir gerą dalyką padarė tie baltarusiai. Tik man vis kažkaip vienpusiškai atrodė. Va, fašizmas baisu. O kad už sienos vyksta tokių pačių (jei ne baisesnių) galvažudžių komunistų suvažiavimas, tai jau nieko.

Pažiūrėjęs istoriją, nuėjau į šiuolaikinę parodą – bankų, draudimo ir panašiai. Ten net video pasidariau:

Gražu. Pas mus į bankininkų parodas tautinių akcentų neįsileistų.

Grįžtant ant sienos laukėm 3 valandas. Ne todėl, kad pasieniečiai lėtai dirbtų. Nea, net matėsi, kad labai skuba – tiesiog žmonių daug buvo. Arba pasieniečių mažai. Kaip pažiūrėsi.

Ką kitą kartą Baltarusijoje pamatyti?

Ai, mažė visiems giriasi dovanomis. Kažkas paklausė jos, o ko tėtis važinėja į Baltarusiją. Mažė nepasimetė:

– Kaip tai ko? Man dovanų atvežti.

Advertisements