Tags


Pakvietė mus į Arbatos gėrimo ceremoniją. Pagalvojau, kad, ai, kas čia įdomaus – arbatos atsigersim ir tiek. Dar man 42 laipsnius viršis. Bet, po to galvoju, o gal ir įdomu, juk žmonės ruošiasi, kažką organizuoja.

Buvau labai maloniai nustebintas. Beveik dvi valandas pasakojo visokias istorijas apie arbatą, paragavom įvairių šalių tradicijų arbatų.

Rusiška. Rusišką arbatą geriant pasirodo, kad galima pavalgyti, o pačios arbatos senovėje galėjai ir negauti. Esmė, bendravime, prestiže, o kadangi arbata be proto brangi buvo, tai nevisada ir duodavo. Gėrėm iš tikro samovaro. Ant kiek arbata svarbi buvo, kad didžiausio pasaulyje nusikaltėlio Lenino trečias dekretas buvo apie arbatą. Ai, ir galima gerti su degtine. Taip ir darėm. 4 gramai litrui. Kad Maskva matytusi. Kai britai geria 30 gramų litrui. Taupė rusai.

Mongoliška arbata. Nustebino labiausiai. Dedasi į ją: miltų, jako sviesto, ryžių ir dar ką klajokliai po ranka turėjo. Gaunasi sriuba su vitaminais.

Japoniška. Žalia. Visa ceremonija. Įdomus skonis ir kvapas. Sakė, kaip vadinasi, bet pamiršau. Tikra japoniška arbata, kai japonai tręšia laukus žuvų atliekomis, todėl ir arbatos skonis turi tą tokį japonišką prieskonį, kurį turi sušiai ar tos japoniško salotos (wanabi?).

Britiška. Su pienu. Ir dar galima su romu. Jei po 17 val.

Žodžiu, dar daug įdomybių sužinojau. Jei kam pasitaikys proga sudalyvauti, tai nepraleiskite šanso. Pasirodo, kad buvo daug įdomiau, nei man pasirodė iš pat pradžių.

Advertisements