Tags

, ,


Kaip jau ir rašiau, kad po dalinai ne visai patikusio Lino Adomaičio koncerto su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, nulėkiau į Lietuvos nacionalinę filharmoniją ir nusipirkau bilietus. Jau perkant bilietus pamačiau, kad aš kitaip supratau, kurios vietos geriausios. Perku, sakau, na, mums kur nos pirmoje – antroje eilėje. Kasininkė kažkaip pasimuistė, mato, kad pirmą kartą mes, bet, ok, kaip klientas sako taip ir ruošiasi duoti. Tik perspėja, kad čia kaina po 15 Lt. Eee, kaip tai po 15 Lt. Pigiausi? Aš ir pasimuistau – kaip čia taip? Na, sako, pas mus kainos priklauso ne nuo artumo, o nuo ten, kur geriausia akustika. Oooo. Tai aišku, kad mums pirmam kartui reikia pačių geriausių vietų. O ir kainų skirtumas tik 10 Lt.

Ačiū, kasininkei – davė tikrai pačias geriausias vietas. Prasidėjo koncertas, kažkas nerealaus, viskas subalansuota, suderinta, skamba tiesiog idealiai. Na, aišku, iš manęs muzikantas toks pat kaip ir balerūnas, bet vis tiek žiauriai gražu. Akimis ieškojau kolonėlių. Aha, radau, mikrofonai nuleisti, gale yra kolonėlės. Bet taip viskas suderinta, kad atrodo, jog nėra jokios garsinimo technikos – viskas skamba naturaliai gyvai. Super. Visiška priešingybė tam, ką patyriau kongresų rūmuose.

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras su diregentu Dainiu Pavilionim. O smuiko solistė pasirodo tik dvylikos metų Ugnė Liepa Žuklytė. Ten vardino jos visokius apdovanojimus, pasiekimus. Ką aš žinau. Man tai ir pats grojimas nerealiai atrodė. Idealus atlikimas. Negaliu patikėti, kad dar vaikas, taip puikiai gali griežti. Atliko Mendelssohno koncertą smuikui ir orkestrui bei Pablo Sarasate kūrinį. Be komentarų. Tiesiog gražu.

Pabaigai orkestras atliko įdomų kūrinį Benjamino Britten “Orkestro vadovas jaunimui”, kai supažindanama su simfoniniame orkestre grojančiais instrumentais. Kaip tik tundrai man. Ir naudinga ir labai gražu. Ir galinga.

Ai, ir dar visai pabaigai buvo siurprizas – kokteilis iš 8 garsiausių kūrinių – Bethoveno, Mocarto (na, to kuris mobiliakam 🙂 melodijas rašo) ir kt. Irgi labai gražu.

Aišku, kad neapsiėjome ir be šeimyninių įdomumų. Žmona per vidurį koncerto neapsikentė ir išėjo iš salės (facebook’o naršymas per koncertą manęs jau nebestebino). Po to dar ilgai bambėjo, kad ji nieko nenužudė, jog taip būtų kankinama. Jos teigimu – vos neapsivėmė.

Žmonės skirtingi. Ir įtariu, kad jai labiau nepatiko ne koncertas, o tai, kad bilietus aš pirkau ir, kad žmonės susirinko “prasčiokai”. Na, pvz. šalia manęs sėdėjo labai simpatiškas pagyvenęs diedukas, pasirodo profesorius, ten dauguma vienas kitą pažįsta, nors gal pusė žmonių buvo ir tokių, kurie kaip ir mes nieko nepažįsta. Bet vis tiek bilietas juk tik 25 Lt. :). Tik “prasčiokai” gali įpirkti. Po to ėjom į Akropolį – va, ten tai jai patiko.

Mažei kocertas irgi nusibodo, šiaip nenuostabu, o štai vyresnė pasiliko su manimi, baigė žiūrėti iki galo. Sakė, kad visai įdomu – tiesa, tik vieną kartą.

Na, nežinau, kada vėl teks apsilankyti tokiame gražiame koncerte. Gal kada 🙂

Advertisements