Tags

, ,


Mes mėgstam atvaryt į IKEA pavalgyti. Nors Užkalnis savo Laukinėse žąsyse ir sukritikavo IKEA restoraną (valgyklą 🙂 ), bet man patinka. Aš čia randu ko sveikesnio pavalgyti. Dažniausiai valgau trintų vaisių kokteilį (ir naiviai galvoju, kad į jį neprideda cukraus) ir lašišą. Lašišos duoda trijų rūšių – salotos su karšta lašiša (sveikiausia, bet ne visada yra), garuose virta lašiša su GRATIN (imu be padažo, o tas GRATIN, nors ir nepatenka į mano sveiko maitinimosi kategoriją, bet žiauriai skanus) ir lašišos kepsnys (didžiausias ir nesveikiausias). Ai, dar yra ir kitų variantų su lašiša, bet aš išskyriau šias. Aišku, kad galima verkti, kad čia tikriausiai šaldyta lašiša, užauginta fermoje, kad tai nesveika, bet, manau, tai vis tiek sveikiau, nei koks riebus kiaulės kepsnys.

Ir, apskritai, aš apie pusryčius noriu parašyti. Mano šeima mėgsta, o ir tuo laiku, kai aš nesilaikiau sveiko maitinimosi politikos irgi mėgau. O ką? Pigu, skanu. Man tai kitkas įdomu, kad ne tik pigu, skanu, bet ir yra šiek tiek pagalvota apie subalansuotą mitybą. Na, su trūkumais, aišku, bet šioks toks moksliškumas tame yra. Taigi, ko žmogui reikia? Ir kaip aš namuose patobulinu tą subalansuotą mitybą.

Angliavandeniai – duoda bandelę. Grynas angliavandenis. Energijos šaltinis. Problema, kad greitai įsisavinama, greitai duoda insuliną į smegenis ir greitai suvirškina ir greitai atslūgsta ir vėl smegenys reikalauja dar. Ir mes vėl valgom. Namie keičiu į vaisius ir daržoves, virškina pakankamai lėtai, smegenys po truputį, bet ilgai gauna insulino, todėl ilgiau jaučiasi nealkanos.

Baltymai – kiaušinis. Irgi vienas iš gryniausių baltymų šaltinių. Aš keičiu į tuną, nes kiaušinis be visa ko cholesterolio nemažai turi. Cholesterolio žmogui irgi šiek tiek reikia, bet mes su savo nejudriu gyvenimu gauname ir taip per daug. Todėl geriau jo mažinti.

Riebalai. Aha, sakysit, kad žmogui nereikalingi. Reikalingi ir dar kaip. Todėl IKEA duoda sviesto ir mėsos. Tačiau aš manau, kad tai vėl per daug koncentruoti riebalai ir keičiu į alyvuogių aliejų (be cholesterolio) ir avokadą (čia tai super). Maniškiai turi mažiau sočiųjų riebalų, kurių mes gauname ir taip per daug. Ai, tikriausiai dar niekur neskaičiau, tai matyt pats sugalvojau. Riebalai yra antidepresantas. Rimtai. O mūsų kraštuose, kai trūksta saulės, reikia mums būtinai. O kaip čia taip – juk joks mokslas nepatvirtins, kad riebalai kaip nors įtakoja seretonino (antidepresanto) gamybą. Ot ir įtakoja. Kai skaniai pavalgai (o riebalai tą ir duoda), jautiesi laimingas, pamalonintas, o tai ir skatina seretonino gamybą. Va, taip 🙂 Ai, aš naudoju šiek tiek sūrio (feta arba kitokį). Čia nusikaltimas sveikai mitybai, bet dėl skanumo, dėl laimės, šiek tiek įsidedu.

Mikroelementai – duoda mėsą. Ypač dėl geležies. Aš keičiu į įvairias daržoves – ypač špinatai, avokadai prifarširuoti mikroelementų.

Vitaminai – duoda pomidoro skiltelę. Oi. Akivaizdu, kad čia silpniausia vieta. Aš keičiu į daug vaisių ir daug įvairių daržovių.

Skaidulos – ta pati menka pomidoro skiltelė. Ir aš keičiu į tuos pačius vaisius ir daržoves, kur jų daug.

Kofeinas – duoda arbatą ar kavą. Kažin ar žmogui reikalingas dalykas. Bet manau, kad puodelis kavos ar arbatos duoda tą malonumo akimirką, laimės. Ir vėl gaminasi antidepresantas. O vienas puodelis kofeino nepridarys daug žalos. Ai, o aš į ką keičiu? Į kokį nors labai skanų vaisių. Pvz. papają. Arba ir skanių obuolių yra. Na, kažką tokio. Ir bandau išsimiegoti. Nes jei normaliai išsimiegu, tai nereikia manęs tonizuoti. Ai, o kadangi neišsimiegu, tai save tonizuoju su Auksine šaknimi (rašiau apie tai).

Ir ką aš gaunu namuose? Tuno – daržovių salotas. Skanu ir sveika. Tiesa, manau, kad jei per likusią dieną pakankamai sveikai maitiniesi, tai šie IKEA pusryčiai visai neblogas dalykas – su mintimi duoti žmogui visų reikalingų medžiagų. Ne visai sveiku būdu, bet bent su mintimi.

Advertisements