Tags

, , ,


Gavom dovanų bilietą į Adomaičio koncertą. Dovanotam arkliui į dantis nežiūrima. Pradžiai susinervinau – Lino Adomaičio, šiaip ar taip popsas (nors kai kurie gabalai tikrai geri) – neturiu nieko prieš popsą, bet jis man labiausiai patinka per radiją, o ne eiti į koncertus, bet po to žiūriu – Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir Kongresų rūmai, tai kažkas rimto. Gal ir nebloga dovana. Popso ir klasikos mišinys. Juk sunku pataikyti kito skoniui, o čia toks truputį to, truputį ano. Nors vis tiek pirma mintis, kad Adomaičio galėtų ir nebūti, užtektų man ir simfoninio orkestro.

Man labai nepatinka kur nors eiti su žmona. Bet šį kartą aš ramus. Bilietai nors ir brangūs, pirkti po šimtą litų, bet juk ne mano litai, jei nenueisim, tai tiek to. Aišku, žmona priešinasi, kad gal neinam, gal tą darom, gal aną, bet pasipriešinimas nedidelis, nes ir ji jaučia, kad man dzin, taigi labai nepavaidinsi čia aikštingos princesės. Mažę nuvežu pas vyresnę dukrą ir labai anksti nuvažiuoju paimti žmonos. Nes žinau, kad po išsikalinėjimų dėl ėjimo, prasideda bandymas pavėluoti. Nežinau kaip jai tas patinka, bet man įeiti į salę, kai orkestras jau atgrojo pusę kūrinio nei penki nei devyni. Kad apskritai važiuotume, tenka prižadėti, kad prieš tai užvažiuosim kur nors kavos. Įtikinu, kad jei spėsim, tai pačiuose Kongresų rūmuose tikrai turėtų būti kavos.

Prie Kongresų rūmų atvažiuojam net prieš 45 minutes. Oho. Per anksti. Nuvedu į McCafe kavos. Į rūmus ateinam nenaturaliai per anksti, kad nusivilkus paltus, suvalgius kažkokį desertą, dar vis neįleidžia į salę. O man taip patinka, aš taip labiau nusiteikiu koncertui. Žmona nesutinka išsijungti telefono. Reikalauja bent vibraciją palikti. Tenka per jėgą atimti ir išjungti garsą.

Adomaitis

Ši fotkė mano, dar prieš koncertą daryta.

Koncertas. Išeina į sceną trys raudonos moterys pritariančios – “back endas” taip vadinamas. Pirmą visą dalį ir pravarvinau seilę bežiūrėdamas į jas.

show_display_006

Ši fotkė delfi.lt. Įdedau nuorodą į visą straipsnį, tai gal nepyks, kad nukopijavau: http://www.delfi.lt/pramogos/muzika/i-sostines-kongresu-rumus-rinkosi-istikimiausi-l-adomaicio-kurybos-gerbejai.d?id=66087748. Na, jei pyks, tai išimsiu.

Na, tiesa, bandžiau ir klausytis. Aš po to ilgai galvojau. Nors bilietai ir po 100 lt, bet įtariu, kad buvo ir brangesnių, kur geresnės vietos. Nes kažkas buvo ne taip. Ar tai disbalansas tarp Lino ir orkestro, ar tai, kad mes ne per patį centrą sėdėjom (bet tai kaip tada tiems kurie dar toliau nuo centro). Man vis kažkaip keistai, žiūriu į Adomaitį, o garsas iš kairės ateina. Matau žmona irgi muistosi, bet nieko, tyli. Baigiasi pirma dalis, žmona garsiai pradeda reikšti nepasitenkinimą koncertu, kažkaip vis bandau nukreipti kalbą kitur, nes jei kas išgirs jos tą nepasitenkinimą ir pasakys, kad jiems tai patinka, visko gali būti kad susikapos juodai, o gal net susimuš. O tiesioginė transliacija per LRT, aš kažkaip nelinkęs tokiame skandale per TV rodytis. Pertraukos ilgumas neišpasakytas, eilės prie barų ilgiausios. Visa laimė, kad susitinkam pažįstamą ir žmona gali pakankamai ramiai jai aiškinti, kaip viskas blogai.

Antra dalis. Pradžia – panaši, nors ar mano ausys apsiprato, ar garso operatoriai kažką pakoregavo, lyg ir neberėžia ausies tas disbalansas. O gal šiaip įsibėgėja. Žmona išsitraukia telefoną ir prisijungia prie facebook’o. Gerai kad dar be garso. Adomaitis paima smuiką į rankas ir atlieka savo sukūrtą kūrinį “Pelikanas”. Vau, va čia tai gražu. Neveltui galvojau, kad man užtektų ir vien Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro.

show_display_019

Ši fotkė irgi delfi.lt.

Nežinau, ar tas kūrinys su smuiku apžavėjo, ar Merūnas, ar Edukologinio Universiteto mišrus choras, ar Linas užsidegė, bet toliau viskas labai patiko. Žodžiu, iš koncerto patiko tik paskutinis ketvirtadalis, bet juk verta ir dėl to.

Ai, dar verta paminėti simfoninio orkestro dirigentą Ričardą Šumilą. Labai žavus. Išėjo į sceną, žiūriu, toks lieknas, lieknas, bet kai pamačiau su kokia ekspresija jis diriguoja, tai aišku pasidarė kodėl toks liesas. Vien pagyrimai jam ir visam Lietuvos simfoniniam orkestrui.

Dar vienas stresas – po renginio pasiimti paltus. Šiaip tai nebūtų, bet mano žmonai reikia būtinai pirmai. Pasibaigus koncertui, atsistojam eiti, tai taip pastūmia, kad greičiau eitume, jog vos nepargriūnu. Ot, būtų buvus grandininė reakcija, nes ten visi prie išėjimo susigrūdę. Išsilaikiau šiaip taip. Likimo ironija, atstovim eilėje, paduodu žetoną, o pasirodo, kad yra dvi rūbinės, ir mes ne į tą atėjom. Nueinam prie kitos, ten praktiškai beveik nebėra žmonių, mes paskutiniai, o pati paskutinė stovi mano žmonos artimo giminaičio žmona, su kuriais maniškė susipykus. Tenka apsimesti, kad mes jos nematome. Stovint 5 žmonių vienoje eilėje sunkoka. Tiesa, ji arba irgi apsimeta, arba nemato. Įtariu, kad nemato, nes labai jau įtaigiai apsimeta. O ir šiaip su manimi tai pasisveikintų.

Dar kokią valandą žmona bumbėjo koks š… koncertas ir kad net facebook’e negali to paskelbti, kad neįžeistų to kas dovanojo bilietus.

Ant euforijos nuvariau ir į filharmoniją nusipirkau bilietus. Be solisto 🙂 Tiksliau be dainininko. Žmona bumba iš anksto.

Linksma 🙂

Advertisements