Tags

,


WordPress’as rodo, kad tai mano 1000-asis įrašas. Jubiliejus. Kai pagalvoji, tai siaubas, prisapaliojau 1000 įrašų. Pirmas įrašas padarytas 2008.09.28. Praėjo 6 metai. Buvo ilgų tarpų kai nieko nerašiau, buvo kai daug rašiau. Apskritai toks dienoraščio rašymas koks buvo prieš kelis metus dabar nebetoks populiarus, nebent kažkokia specifine tema. O pas mane temų nemažai – humoras, kulinarija, knygos, filmai, gyvenimas, religija. T.y. temos aš neturiu. Kai kurie užmanymai nesivystė toliau, nes tikriausiai man pasirodė nelabai įdomūs. Pvz. kad ir kelionės. Nors gal toks laikotarpis, kad niekur nebekeliauju. Kai kurioms temoms, kur daug rašau, nesukūriau atskiros kategorijos, o dabar tingiu, nes reiktų suklasifikuoti senus įrašus.

Apskritai, jei rašymas neturėtų psichoterapinio gydomojo poveikio, tai mesčiau ir neberašyčiau. Bet gal kada senatvėje bus linksma paskaitinėti. Tiesa, nors galvojau, kad tai bus dienoraštis, kuriame galėsiu rašyti ką tik noriu, bet su laiku paaiškėjo, kad taip nėra. Matyt, tik neviešas dienoraštis gali būti toks, kad jame galėtum rašyti absoliučiai viską. Tiesa, viešas irgi turi savo pliusu. Gal atsidaryti dar vieną neviešą? Bet kad tada vėl kažkokia painiava, galvoti ką kur rašyti, o ir laiko du rašyti nelabai yra. Va, skaičiau, kad fašistas Gebelsas sąžiningai kiekvieną dieną rašė dienoraštį. Įdomu, toks užimtas žmogus, bet absoliučiai kiekvieną dieną paskirdavo laiko savo dienoraščio rašymui. Na, kiek supratau jam tai irgi buvo psichoterapija. Ir matyt sirgo labiau už mane 🙂 Na, šiaip ir matosi iš gyvenimo rezultatų. Pas mane tik 1000 per 6 metus. Ir tai kai kurie anekdotai. Gaunasi kad 3 metus, pusę laiko, nieko nerašiau. Nors oho praktiškai kas antrą dieną 🙂

Na, ką: Šou mast gou on. Kaip pasakytų vienas įžymus gėjus.

Advertisements