Tags

, ,


Apie Dievo pagalbą jau šiek tiek rašiau, kad nemažai maldų yra išklausęs ir padėjęs. Na, čia kaip ir aišku, jei prašai tikrai gerų dalykų, kodėl ir nepadėti. Dar apie pora pagalbos atvejų norėčiau parašyti. Vienas tai neigiama malda, kitas – intuicija.

Pradžiai apie neigiamą maldą. Čia mano išgalvotas terminas, malda, prašymas, kai prašai ko nors neigiamo. Mano atveju, prašiau, kad vienam žmogui nepasisektų viena verslo idėja. Labai nuoširdžiai prašiau. O kodėl prašiau? Mano manymu tas verslas nesąžiningas užmanymas. Aš suprantu, kad verslo siekis yra uždirbti pinigų. Nors, manau, kad geriausias verslas, kai siekis yra ne pinigai, o kažkokia idėja (pvz. pastatyti namus, kad žmonės turėtų, kur gyventi). Na, šiaip nematau nieko blogo ir tame, jei verslo idėja yra tik noras uždirbti pinigų. Jei tai atliekama pakankamai sąžiningai, nemeluojant, kodėl ir ne. Pvz. pardavinėji kokį nors daiktą. Tavęs klausia iš kur jis? Tu jį pirkai iš Kinijos ir nenori to atskleisti, nes manai jog nepirks tada. Jei sakysi, kad pats pagaminai – tai bus melas ir nesąžininga. Jei sakysi, kad tai komercinė paslaptis – mano manymu viskas ok, nes juk nemeluoji, nors intencija gal ir šiek tiek kreivoka, bet bent jau tiesiai nemeluoji. Todėl nematau nieko blogo ir versle, kurio siekis vien pinigai (tiesa, jei žmogus nesąžiningas, toks labai greitai išsigimsta į melą, apgaulę, vagystes ir pan.).

Tačiau yra verslo šakų, net ne verslo, o veiklos, kur siekis uždirbti pinigų yra neleistinas. Pvz. religinė bendruomenė (jei siekis pinigai, tai jau ne religinė bendruomenė, o sekta), arba labdaros organizacija. Arba vaikų namai. Ar pan. Jei tokiose veiklose vienintelis siekis uždirbti pinigų, tai, manau, yra iš kart užprogramuotas blogis. Taigi man pažįstami žmonės ir sugalvojo kažką panašaus. Tačiau siekis ne padėti žmonėms, o uždirbti iš to pinigų. Vien tik. Kadangi dalyvavau ir pokalbiuose, girdėjau pakankamai ciniškus pajuokavimus galimai būsimų klientų atžvilgiu. Todėl aš informavau 🙂 Dievą, kad galimai planuojamas blogis ir paprašiau jo, kad to jis neleistų. Dabar, kai parašiau, net keistai nuskambėjo, bet tuo metu labai nuoširdžiai to prašiau.

Rezultatas. Aš čia vienam įraše verkiau kaip man tą dieną sunku buvo. Tačiau, dabar kai žiūriu, tai tą dieną Dievas tiems žmonėms rodė, kokie tie žmonės yra. O aš, deja, pasipainiojau ne vietoje. Nors juk aš meldžiau, tai dabar kaip ir dalyvis viso šio projekto. Dievas parodė kokie jie partneriai ir kaip bus, jei jie kartu imsis veiklos. Kaip ir sakiau, kadangi žmonės nėra sąžiningi, tai ir bendra veikla nebūtų sąžininga. Neseniai dar vienas atvejis (matyt to neužteko) apie požiūrį į partnerystę buvo parodytas. Tipo, jei vienam labai reikia pinigų, tai gali naudotis kito pinigais, nors kitam jų irgi žvėriškai reikia. Atseit, juk partneriai, negali pikti. Bet taip nesąžininga. Tačiau Dievas ties tuo dar nesustojo, nes tikriausiai tik aš vienas įžiūriu nesąžiningos partnerystės pranašus. Taigi jis kirto ir per kitus galimus partnerystės įrankius – laiką ir pinigus. O mane vėl paėmė viso to dalyviu – dabar nebeturiu pinigų ir dirbu iki 2 val. nakties. Bet džiaugiuosi, kad mano malda vėl buvo išklausyta.

Ir dar apie vieną Dievo pagalbą – intuiciją. Mane dar mokykloje mokytojai patyliukais (juk sovietmetis) vadino Dievo pateptuoju. Gyvenau nerūpestingą, laimingą vaikystę. Nieko nesimokiau, jokių pastangų, tačiau buvau pirmūnas. Kai pradėjau savo darbinę karjerą irgi buvo tokių atvejų. Pvz. su kompiuteriu kažkas negerai, visi specialistai nieko neranda, mane, dar jauną studentėlį, siunčia pažiūrėti, nes jau žinojo, kad aš išsprendžiu nesuprantamas problemas. Aš būdavo ateinu, paglostau klaviatūrą, rimtai taip darydavau, tiesa, daugiau dėl humoro, atseit, kad reikia susidraugauti su kompiuteriu, tada ir jis tau bus draugiškas ir atsakys, kas jam bogai. Gaudavosi, kad į tam tikrą transą įeidavau. Tada pora mygtukų paspaudimų ir viskas, kompiuteris sveikas gyvas (irgi metafora lyg būčiau žmonių gydytojas).

Tokių intuicijų tiek daug gyvenime buvo. Štai kad ir paskutinis atvejis. Tiesa, šį kartą sąmoningai pagalvojau, kad ai kaip bus taip bus – palieku tai Dievui. Žodžiu vakaras. Man reikia paruošti kalakutienos mėsą rytdienos troškiniui. Sakysit, ai, tai kas čia tokio, juk aš moku gaminti. Tas tai taip. Bet iš kalakutienos (ne faršo) esu bandęs daryti tik vieną kartą ir mėsa gavosi kaip guminė. Bet kitos išeities nėra. Pagalvoju, ai, kaip bus taip bus – Dievas neapleis manęs ir šį kartą. Duokit tą mėsą, padarysiu. Ui. Mėsa tai net nepjaustyta. Paimu. O, jomajo. Kokio šlykštumo, vien gleivės, gįslos, dar kaip ten tie kieti balti vadinas. Bandau pjaustyti. Dažnai peilis (specialus mėsai pjaustyti) net neįpjauna. O tai turės valgyti net ne suaugę, o vaikučiai. Ir kitos mėsos paimti negali. 20 kg mėsytės. Šiek tiek kainuoja tiek išmesti ir nupirkti kitos geresnės. 12 val. nakties – aš vis dar neturiu supratimo, ką su ta mėsa daryti. Tiesiog baisi, tų baltumų išpjaustyti neįmanoma, nebent per savaitę, nes 20 kg. tai ne pora kg. 1 val. nakties, jau į pabaigą, tačiau ką su ja daryti? Juolab, kad turiu patirties, kai turėjau gražią, be sausgįslių mėsytę, o pagaminus buvo kieta kaip padanga. Pjaustau ir viena mintis – tokios š… mėsos gyvenime nesu matęs. Gal čia kokiam malimui skirta, o ne guliašui. Sausgįslės, kurių net peilis neima. Antra nakties – paskutinė kulšelė (aha, kalakuto tai tokios nemažos). Ei, mintis – taigi marinuoti reik. Ir kaip anksčiau nepagalvojau. Bet jei užpilsiu acto, tai bus kaip šašlikas, o troškinyje tai atrodys ne kaip šašlikas, o kaip sugedusi mėsa (tą jau irgi patyręs, kai cepelinus iš šašlikų valgiau). Ei, bet juk galima švelniai – kefyre marinuoti. Super. Pradeda veikti protas (baigiasi intuicija – Dievo pagalba). Aha, vien kefyro neužteks, paimu dar pora citrinų išspaudžiu, kažkur prisimenu skaičiau, kad reikia gausiai svogūnų, nes jie labai gerai veikia sausgįsles, užpilu gausiai kefyru. Rytas, žmona verda, aš noriu paragauti, paimu gabaliuką. Ohoho, koks minštumas, jokių sausgįslių nesijaučia. Ta sako, durniau, neėsk, šitie dar nevirti. Oho, o jausmas, kad jau išvirti.

Vaikučiams patiko. Prieš tai gamino profesionalūs virėjai ir vaikučiai verkdavo, kad jiems neskanu. Kai darau aš, kuris neturi jokio profesionalaus supratimo apie gamybą – valgo čepsėdami ir apsilaižydami. Todėl, kad man padeda pats Dievas. Ačiū.

Advertisements