Tags

, , , , , , , , ,


Šį filmą buvau nusižiūrėjęs jau senokai. Filme šiek tiek fantastikos, ypač susijusios su kompiuteriais. Dar filmas priskiriama komedijų kategorijai. Kaip ir man įdomu. Bet po to nustūmė šį filmą į šalį kiti man atrodantys įdomesni filmai. Be to, mane kaip kompiuteristą, pradėjo erzinti nesąmonės rodomos filmuose, kurios susijusios su kompiuteriais. Galvojau, kad ir šiame filme taip. Bet kai Antanas L. parekomendavo, tai susiradau ir pažiūrėjau. Taigi Simona / Simone / S1m0ne (2002):

S1m0ne (2)

Pradžiai trumpas siužetas. Garsus režisierius Viktor Taransky kuria savo eilinį filmą, tačiau sužvaigždėjusi pagrindinė aktorė jį palieka ant ledo. Visa Viktoro Taranskio kino pramonėje karjera sužlugdyta. Visas gyvenimas sužlugdytas. Kaip tik šią akimirką pasirodo pakvaišęs kompiuteristas, kuris prieš mirtį palieka jam savo sukurtą kumpiuterinę programą – simuliatorių, kuris gali sukurti neįtikėtinai realius žmogaus atvaizdus. Taransky sukuria Simoną (Simulation One). Ji pakeičia pagrindinę aktorę. Filmo pasisekimas milžiniškas. Taransky kuria dar vieną filmą. Simona tampa super žvaigžde. Visi nori susitikti su ja. Tačiau Taransky tenka suktis, kad neatskleisti tiesos.

Siužetas pakrypsta šiek tiek netikėta linkme, vėliau dar kartą. Na, juk nepasakosiu kas ten netikėto, ane? Pabaiga šiek tiek keistoka, bet taip dažnai nutinka. Turi idėją režisierius, ją realizuoja, o kažkaip užbaigti tai reik, tai ir baigia kažkaip.

Na, ok, ok. Juk negaliu neparašyti, kas mane erzino kaip kompiuteristą.

Kompiuteristas miršta nuo vėžio, kurį sukėlė monitoriaus radiacija. Na, tiek to, gal ir gali būti. Lengvas susierzinimas. Niekada nežinai nuo ko tas vėžys atsiranda, galima ieškoti kaltų ar priežasčių, galima tuo apkaltinti kmpiuterius – o gal tikrai jie sukelia?.

Kompiuteristas atsiunčia programą kietame diske. Ok, visai logiška, net subtylu sakyčiau. Miršta, tai tikrai greičiausias būdas išimti kietą diską ir perduoti taip programą. Tačiau, kai Taransky kietą diską įdeda į CD-ROM skaitytuvą, tai jau keista. Na, ok, gali turėti ir kietų diskų skaitytuvą kaip ir CD-ROM’ų, bet pas nieką nesu matęs tokio dalyko, taigi tikėtis, kad eilinis režisierius turės pas save tokį kietą įrenginį yra naivu. Ypač, kad kieto disko nereikėtų prijungti laidais, nors gal sukūrė naują kietų diskų įrenginį, kuris pats prisijungia – įmanoma.

Programa automatiškai pasileidžia. Na, šiaip įmanoma ir tas. Bet dažniausiai kietame diske bus operacinė sistema, kurią pirma reikia paleisti, o vėliau tik programą. Bet įmanoma konfigūracija visko ir taip kaip parodė, tik ne pas eilinį režisierių.

Tada prasideda Simonos formavimas. Gražus grafinis jos formavimas yra visiškas resursų švaistymas. Na, bet irgi įmanoma, gal tas kompiuteristas buvo menininkas estetas ir jis sėdėjo kelis mėnesius, kad padaryti viską lėtai ir gražiai.

Specializuota klaviatūra. Hrrrr… Jis juk gavo tik kietą diską. Iš kur specializuota klaviatūrą su mygtukais: Emocijos, ašaroros ir t.t? Be to tų mygtukų turėtų būti be galo daug arba jie kintantys. Irgi įmanoma. Klaviatūra – liečiamas ekranas. Tačiau 2002 metais tokių dar nebuvo, todėl rodo kažkokias nesąmones.

Visi ten tampymai su pele – lūpų ir pan. Oi, tokia tobula programa, o toks keistas sujungimas. Nors ką gali žinoti, gal tikrai taip įmanoma.

Pati Simona. Čia didžiausia komedija. Aišku, kad ją vaidina aktorė. Taigi tokia keistenybė, kompiuterinė programa skirta tam, kad simuliaciją padaryti kuo panašesnią į žmogų, o filmo Simona kūrėjai darė atvirkščiai – realų aktorių siekė paversti nepanašų į žmogų, taip, jog atrodytų, jog tai kompiuterinė programa. Na, bet kaip mes žiūrovai kitaip suprastume, jog tai virtualus žmogus?

Holograma. Kartais atrodo kaip tikra holograma (šiuolaikinė), kartais jau kaip tikras atvaizdas. Jei jau sukurė naujos laidos hologramas, tai kodėl kartais jos kaip naujos kartos, o kartais kaip senos kartos. Aišku kodėl, kad žiūrovai suprastų, jog tai netikra, jog tai simuliacija.

Kompiuterinis virusas. Ok. Virusas tikrai gali tilpti į 5 colių diskelį. Tikriausiai jau niekas ir nepamena kiek informacijos telpa į 5 colių diskelį. 1,2 Mb 🙂 Taigi, neypatingai geros kokybės viena nuotrauka. Bet pagal filmą ten turėjo sutilpti ir Simona ir dar virusas. Ir dar koks virusas. Jis prieš sunaikindamas Simoną, padaro jos kopiją iš kieto disko (arba RAM’o) į 5 colių diskelį. Keistas virusas. Jo tikslas naikinti, tačiau jis ne naikina, o atvirkščiai – išsaugo.

Kaip virusas naikina – komedija. Rodo kaip naikina paveiksliuką. Na, nebent labai labai viruso kūrėjas estetas, kad sukūrė ne programos kodo naikinimą, o pradžiai paveiksliuko sunaikinimą. Beje, kodą sunaikinti matyt iš vis pamiršo. Lameris tas virusų kūrėjas.

O vat kai Out of Memory buvo, tai labai realistiškai parodyta.

O šiaip viskas kas su kompiuteriais susiję tai – komedija.

Aš kartais pagalvoju. O kodėl filmų kurėjai nesikonsultuoja su specialistais. O dabar pagalvojau. Taigi sukurtų ne įdomų, o sausą ir absoliučiai nuobodų filmą. Taip negalima, taip nebūna, taip neimanoma. Kas po to žiūrėtų tą nuobodybę?

Ir tas posakis: filmas – apie kompiuterius. Man “Matricą” rekomendavo: Nueik, tau patiks, apie kompiuterius. Nueinu, rodo Neo prisijungė prie juodai balto (gal net ne balto, o žalio kaip senovėje) terminalo ir konsolinėje programoje raštu bendrauja su kažkuo. Joooo, galvoju. Nieko sau apie kompiuterius. Čia gal istorinis? Apie senovės kompiuterius? Bet po to prasidėjo. Ir visai jis ne apie kompiuterius. Kaip ir S1m0na ne apie kompiuterius.

Kinas priskiriamas komedijos žanrui. Gal. Man tai neypatingai komedija. Ne, nu, linksma vietomis buvo, bet man daugiau į dramą panašus.

Kas atsitinka kai žmogus prisiima kūrėjo vaidmenį? Žmoniški santykiai. Garbės troškimas. Noras realizuoti save, parodyti pasauliui, ką galvoji. Pamokinti pasaulį. Gerom ar blogom priemonėm. Apgavystė. Žvaigždžių kultas. Asmenybės kultas. Viktorą užgožia jo sukurta Simona. Ji trukdo jo asmeninei laimei – susitaikyti su buvusia žmona. Kaip žiniasklaida formuoja minios nuomonę. Į ką tiki minia? Į melą? Iliuziją?

Nepakartojima Al Pacino vaidyba, labai reali. Jis toks įsijautęs, jog atrodo, kad tai būtų dokumentinis filmavimas. Štai kas yra aukšta klasė. Vienas malonumas žiūrėti į Al Pacino vaidybą.

Filmo režisierius Andrew Niccol, kuris pastatė dar vieną superinį filmą “Trumeno šou”. Šis kaip ir pratęsimas (idėjiškai). Ten buvo apie televiziją, o šis apie kiną. Dar Niccol pastatė Gattaca – gal kada reiks pažiūrėti.

Volteras pasakė: “If there were no God, it would be necessary to invent one”. Žmonės turi į kažką tikėti. Jie tiki į Simoną.

S1m0ne (2) S1m0ne (3) S1m0ne (3) S1m0ne (4) S1m0ne (4) S1m0ne (5) S1m0ne (5) S1m0ne (6) S1m0ne (7) S1m0ne (8) S1m0ne (9) S1m0ne (10) S1m0ne (11) S1m0ne (12) S1m0ne (13) S1m0ne (14) S1m0ne (15) S1m0ne (16) S1m0ne (17) S1m0ne 2 S1M0NE S1m0ne s1m0ne_04 S1m0ne-1

Žmonės gyvena savo iliuzijų pasaulį. Nori matyti jį gražų ir niekaip nenori susitaikyti su realybe.

Gero žiūrėjimo visiems. Įdomių minčių.

Advertisements