Tags

, , , , ,


Pirmą kartą baidarėmis plaukiau Slovėnijoje. Atėjom, sakom, kad su vaiku.

– Ok. Easy.

Sakom, kad mūsų vaikučiai pakalę, gal jiems kokią šiek tiek sudėtingesnę trasą nei easy.

– With children? Easy, – nesileido į jokias kalbas.

Uždėjo šalmus, gelbėjimosi liemenes ir išplaukėm. Srovė tokia kaip ežere. Na, visai nėra srovės. Gal po valandos abu vaikučiai choru pastoviai giedojo:

– Nusiboooodooo. Nusibooooodo.

Nežinau, ar lydintis slovėnas suprato, ką sako mažiai, bet tikriausiai suprato iš intonacijos. Mums tas zyzimas irgi nusibodo, žodžiu, tik tokie ir prisiminimai.

Kitą kartą Kroatijoje. Trasa nepersudėtingiausia, nes irgi su vaikais, bet jau ne easy. Uždėjo liemenes, šalmus. Aš dar norėjau prieštarauti, kad labai karšta su liemenėm, o aš esu superinis plaukikas. Man kokį Balžio ežerą pirmyn atgal perplaukti vieni juokai. Bet jie irgi nesiginčino – reikia ir viskas.

Šiaip irgi prisimenu tik kai plaukėm per krioklį. Ir mes su žmona išvirtom. Po tuo kriokliu susidaręs sukūrys ir mes vis bandome iškilti, o krioklys vis pakiša po vandeniu. Ir pamenu, kad aš po vandeniu, neturiu supratimo kaip iškilti ir matau savo žmoną – vanduo tai skaidrus toje Kroatijoje. Ji tokia rami rami. Taigi jos vyras šalia. Ištrauks kaip nors. Kaip ir turėjo pamaloninti mano savimeilę, kad ji taip manimi pasitiki, bet tada sunervino. Aš neturiu supratimo kaip pačiam iš po vandens išlįsti, o ji nieko net nebando daryti – laukia kol kas nors ištrauks. Liemenės ištraukė. Tada ir supratau, kad gelbėjimosi liemenės yra jėga. Ir kad jos reikalingos ir geram plaukikui.

Daugiau ir nepamenu iš to plaukimo nieko, o kas paliko įspūdį tai po to sekęs kanjoningas – leidimasis upe savo kojomis ir rankomis, tas žiauriai patiko, bet dabar įrašas ne apie jį.

Ir kiek kartų kvietė Lietuvoje paplaukioti baidarėmis, tai vis atsisakinėjau. Pas mus gi net krioklių iš vis nėra. Na, ne ežeras, bet srovės nėra. Juk neįdomu bus?

Praeitais metais vėl kvietė, ai, sakau, vis tiek nėra ką veikti. Praplauksiu, kad taip norite. Ir patiko. Plaukėme Nerimi. Taip – jokios srovės, jokio ekstrymo. Bet taip gera ir ramu. Tokia ramybė, toks poilsis. Nekaršta, vėsu, gera po medžiais. Žodžiu, Lietuvoje baidarės turi kitą privalumą – ramybę.

Šiais metais kai kvietė, tai iš kart sutikau. Šį kartą plaukėme Merkiu. Vanduo nusekęs, bet tik vienoje vietoje išlipau, kad pastumti baidarę, visas kitas seklias vietas kažkaip įveikėm. Tokia ramybė. Vėsu. Medžiai. Vanduo. Gera. Kaifas. Gal Nerimi šiek tiek labiau patiko, nes daugiau gamtos, o čia labai dažnai namai palei upę – civilizacija. Bet geriau negu nieko.

baidares1 baidares2 baidares3 baidares4 baidares5 baidares6 baidares7 baidares8

Trūksta man gamtos. Tarp tų betoninių sienų labai pavargstu.

Advertisements