Tags

, , ,


Bernardinuose radau labai man patinkantį puslapį. Taip noriu pas save išsisaugoti, nes kitą kartą rasti pas juos bus sunku. Tiesą sakant taip ir buvo. Pamačiau, aha įdomu, o antrą kartą, ei, kur ten buvo? Taigi radau ir antrą kartą ir kopijuojuos pas save.

Ai, paskaičiau, ką Bernardinai.lt rašo apie autorines teises:

Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami dienraštyje skelbiamą medžiagą įdėkite nuorodą www.bernardinai.lt. Mūsų parengtų tekstų skelbimas kitose žiniasklaidos priemonėse galimas tik tuo atveju, jei dėl to sutarta su Redakcija.

Aš, kadangi nesu žiniasklaida, tai galiu tiesiog kopijuotis nurodant šaltinį? Aš lyg supratau, kad taip. Tik turiu nurodyti šaltinį http://www.bernardinai.lt. Na, jei ką, galėsiu bet kada ištrinti arba pakoreguoti pagal jų norus, o dabar pats kopijuotas straipsnis.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-07-06-ka-25-garsus-mokslininkai-kalba-apie-dieva/119459  – čia originalas, ten ir įdomių komentarų yra. O dabar jau pats straipsnis.

Ką 25 garsūs mokslininkai kalba apie Dievą

Kas sako, kad mokslas pykstasi su religija? Tik jau ne šie Nobelio premijos laureatai ir mokslo pradininkai.

Johannesas Kepleris (1571–1630), vienas didžiausių astronomų:
„Dievas yra didis. Didis savo galia, begalinė jo išmintis. Šlovinkit jį savąja kalba, dangau ir žeme, saule, mėnuli ir žvaigždės. Mano Viešpatie ir Kūrėjau! Norėčiau skelbti nuostabius tavo nuveiktus darbus žmonėms, kiek mano ribotas protas geba suprasti.“

Mikolajus Kopernikas (1473–1543), astronomas, pirmasis mokslininkas nuodugniai išdėstęs heliocentrizmo teoriją:

„Kas galėtų gyventi artimai bendraudamas su tobuliausia tvarka ir dieviškąja išmintimi ir nesijausti patrauktas aukščiausių siekių? Kas galėtų negarbinti visų šių dalykų architekto?“

Isaacas Newtonas (1643–1727), klasikinės teorinės fizikos pradininkas:

„Tai, ką mes žinome, yra tik lašas, tai, ko nežinome, yra platus vandenynas. Stebėtina visatos tvarka ir harmonija galėjo kilti tik iš visažinės ir visagalės Būties.“

Carlas von Linnaeusas (1707–1778), sisteminės botanikos įkūrėjas:

„Mačiau amžiną, begalinį, visagalį Dievą praeinant pro šalį ir aš parpuoliau jo pagarbinti.“

Alessandro Volta (1745–1827), pagrindinių elektros sąvokų atradėjas:

„Aš išpažįstu šventą, apaštalinį, Romos katalikų tikėjimą. Dėkoju Dievui, kad man davė tikėjimą, kuriuo gyventi iki mirties esu pasiryžęs.“

Andre-Marie Ampere (1775–1836) atrado pagrindiniu elektros dėsnius:

„Koks didis yra Dievas, o mūsų mokslas tik mažmožis!. Darbuokis maldos dvasioje. Studijuoki šio pasaulio dalykus, tačiau į juos žiūrėk tik viena akimi, antrąją nuolat atkreipdamas į amžinąją šviesą. Mokslininkai didžiuojasi savo mokslu, bet kas jie prieš paprastą sielą, pažįstančią patį Dievą!“

Augustinas Louisas Cauchy (1789–1857), žymus matematikas, kompleksinės analizės įkūrėjas:

„Esu krikščionis, tai yra tikiu Kristaus dieviškumu, kaip visi praeities didieji astronomai ir visi didieji matematikai“.

Carlas Friedrichas Gaussas (1777–1855), pramintas „Matematikų princu“ dėl savo įžvalgų, prisidėjusių prie matematikos ir gamtos mokslų sričių:

„Kai išmuš paskutinė mūsų valanda, patirsime didžiulį ir nenusakomą džiaugsmą, išvysti tą, apie kurį tik miglotai supratome savo darbe.“

Justus von Liebigas (1803–1873), pripažintas chemikas:

„Kūrėjo didybę ir beribę išmintį atpažins tik tas, kuris išties stengiasi savo idėjas kildinti iš didžiosios knygos, kurią mes vadiname gamta.“

Robertas Julius von Mayeris (1814–1878), gamtos mokslų specialistas, (Energijos tvermės dėsnis):

„Baigiu savo gyvenimą širdyje giliai įsitikinęs, kad tikrasis mokslas ir tikroji filosofija negali būti niekas daugiau kaip krikščionių religijos [įvadinės studijos].“

Angelo Secchi (1803–1895), žymus astronomas:

„Nuo dangaus kontempliacijos iki Dievo – labai maža distancija.“

Charlesas Darwinas (1809–1882), Evoliucijos teorija:

„Niekada neneigiau Dievo egzistavimo. Manau, kad evoliucijos teorija puikiai dera su tikėjimu į Dievą. Mano galva, didžiausias Dievo buvimą pagrindžiantis argumentas yra tai, kad neįmanoma įrodyti ir suprasti, jog didžiulė visata, neišmatuojamai didinga, ir žmogus, yra atsitiktinumo produktas.“

Thomas A. Edisonas (1847–1931), produktyvus išradėjas, turėjęs 1200 patentų:

„Mano didžiausia pagarba ir susižavėjimas, skirti visiems inžinieriams, ypač didžiausiam iš visų: Dievui“.

Carlas Ludwigas Schleichas (1859–1922), žymus chirurgas, vietinės anestezijos pradininkas:

„Tapau tikintis savais keliais per mikroskopą ir gamtos stebėjimą, ir noriu prisidėti tiek, kiek galiu, prie visiškos mokslo ir religijos harmonijos.“

Guglielmo Marconi (1874–1937), bevielio telegrafo išradėjas, Nobelio premijos laureatas 1909 m.:

„Aš išdidžiai pareiškiu: esu tikintis. Tikiu maldos galia, ir tikiu ne tik kaip katalikas, bet ir kaip mokslininkas.“

Robertas Millikanas (1868–1953), žymus amerikiečių fizikas, Nobelio premijos laureatas 1923 m.:

„Galiu visiškai neabejotinai pareikšti, kad tikėjimo neigimas reiškia jokių mokslinių pagrindų neturėjimą. Mano manymu, niekada nebus jokio rimto prieštaravimo tarp tikėjimo ir mokslo.“

Arthuras Eddingtongas (1882–1946), anglų astronomas, matematikas ir astrofizikas:

„Nė vienas ateizmo išradėjų nebuvo gamtos mokslininkas. Visi jie buvo vidutiniški filosofai.“

Albertas Einsteinas (1879–1955), šiuolaikinės fizikos atradėjas (labiausiai žinomas, kaip Reliatyvumo teorijos pradininkas) ir Nobelio premijos laureatas 1921 m.:

„Kiekvienas, kuris rimtai imasi plėtoti mokslą, įsitikina, kad visi visatos dėsniai atskleidžia dvasią kur kas aukštesnę už žmogaus, ir prieš kurią mes su savo galia privalome laikytis nuolankiai.“

Maxas Planckas (1858–1947), kvantinės fizikos atradėjas, Nobelio premijos laureatas 1918 m.:

„Niekas nesudaro mums kliūčių, ir mūsų pažinimo lygis reikalauja to… susieti visatos tvarką ir religinį Dievą. Tikintysis pradeda savo kalbas nuo Dievo, o fizikas – pabaigia juo.

Erwinas Schrödingeris (1887–1961), bangų mechanikos atradėjas, Nobelio premijos laureatas 1933 m.:

„Remiantis kvantų mechanika, subtiliausių šedevrų autorius yra Dievas…“

Howardas H. Aikenas (1900–1973), kompiuterių pradininkas:

„Šiuolaikinė fizika moko mane, kad gamta negeba pati tvarkytis. Visata suponuoja didžiulį kiekį tvarkos. Tad ji reikalauja didžios „Pirmosios priežasties“, kuri nebūtų pavaldi antrajam energijos kitimo dėsniui, todėl yra antgamtinė.“

Wernheris von Braunas (1912–1977), vokiečių kilmės amerikietis, svarbus raketų inžinierius ir erdvės architektas:

„Virš visko yra Dievo šlovė, Dievo, sukūrusio didžiulę visatą, kurią žmonės ir mokslas diena iš dienos atranda ir tyrinėja su gilia pagarba.“

Charlesas Townesas (1915), fizikas, kuris 1964 m. kartu su kitais mokslininkais buvo apdovanotas Nobelio premija už lazerio principo atradimą:

„Būdamas tikintis žmogus, jaučiu artumą ir įsikišimą Kūrėjo, esančio anapus manęs, bet visada esančio šalia… protas, kuris kažkaip susijęs su visatos dėsnių kūrimu.“

Allanas Sandage (1926–2010) Amerikos astronomas, stebėdamas žvaigždes, apskaičiavo visatos plėtimosi greitį bei jos amžių:

„Vaikystėje praktiškai buvau ateistas. Mokslas padėjo man padaryti išvadą, kad pasaulis yra kur kas sudėtingesnis, nei mes sugebame paaiškinti. Egzistencijos paslaptį sau galiu paaiškinti vien remdamasis Antgamte.“

Vizitinė kortelė ir didelis netikėtumas:

„Jaunas koledžo studentas keliavo traukinio kupė kartu su vyresnio amžiaus vyru, kuris kalbėjo Rožinį. Jaunuolis išdrįso užkalbinti jį: „Kodėl jūs, užuot kalbėjęs Rožinį, neskiriate šiek tiek laiko saviugdai? Galėčiau atsiųsti jums gerą knygą.“ Senasis vyras atsakė: „Prašau, atsiųskite man knygą šiuo adresu“ ir įdavė jaunuoliui į rankas savo vizitinę kortelę. Joje buvo prašyta: Luisas Pasteur‘as, Paryžiaus tiksliųjų mokslų institutas. Koledžo studentas nemenkai susigėdo. Jis manė duoti patarimą žymiausiam to laiko mokslininkui, vakcinų išradėjui, pripažintam pasauliniu mastu ir branginančiam Rožinį.“

Parengė Javier Ordovas, Aletheia.org

Iš anglų k. išvertė S. Ž.

Bernardinai.lt

Advertisements