Tags

,


Kažką sapnuoju, po to sapnas pakrypsta, kad aš esu hakerių būstinėje. Kaip ir turi būti be langų, tikriausiai rūsyje, nunešioti foteliai, seni kompiuteriai. Lyg ir užsiimu hakeriavimu, bet mano supratimu (prabudus), tai nieko panašaus į hakeriamą. Yra sukurta kažkas panašaus į facebook, na, kažkokia žinučių sistema ir aš kažką bandau svarbaus papostinti. Ar tai muziką siųstis? Prabudus nuplaukė, ką ten dariau, bet tikrai ne į kokią nors sistemą įsilaužti bandžiau. Pasirodo pats hakeris. Su keliais draugais. Na, toks panašus kaip iš X-failų arba į Steve Wozniak, su barzda, akiniais, vakar panašus buvo darbintis atėjęs, tik sapne geraširdis, malonus žmogus. Kažkaip išsikalbam, kad čia aš esu tas, kuris jam kažkada labai padėjau, kai jo hakerišką svetainę puolė (kiti hakeriai? FTB? ar dar kažkas?). Jis man labai dėkingas. Aš visas pasikėlęs, džiaugiuosiu. Noriu pasakyti, kad jei ką, jei ateityje reiks pagalbos, tai dabar žinosi, kaip mane rasti. Ir pasakau jam visai neslaptą nehakerišką el. paštą. Net nesakau, o mintimis perduodu. Nors ne. Tik noriu pasakyti, bet kažkodėl susikuklinu ir to jam nepasakau. Sapnas nukrypsta visai kita linkme, kažkas apie mamą, neprisimenu.

Ot, įdomu, kodėl nepasiūliau jam savo pagalbos nors labai norėjau. Kažką miglotai prisimenu iš realaus gyvenimo. Kažkoks įžymus žmogus, mes susitinkam ir aš noriu jam pasiūlyti pagalbą, bet to nedarau, nes ką čia aš žemės dulkė. Nors tikriausiai čia dar vienas sapnas.

Aišku įdomus sapnas ir tuo, kad aš save su hakeriais susitapatinau. Juokinga.

Gaila, kad tiek mažai sapnų prisimenu. Labai greitai išgaruoja. Kol dar lovoje, aha taip ir taip, tik išlipu – apie ką ten buvo? Po kiek metų būtų galima užrašus psichoterapeutui nunešti ir jis nustatytų diagnozę 🙂

Advertisements