Tags

, ,


Aš kaip vyras jaučiuosi, kad per savo gyvenimą esu per mažai mašinų vairavęs. Na, per maža automobilių markių įvairovė. Ką teko pavairuoti? Volga (ant jos mokinausi vairuoti), Moskvičius (tėvukų, tai kai išlaikiau teises kokį pusmetį tėvus į sodą nuveždavau), Žiguli (tik vieną kartą ir iš kart avariją padariau, po to ilgai bijojau sėsti už vairo), Golf (ten senas pirmukas buvo berods, brolis davė pavairuoti, kai pradėjau galvoti, kad savo reikia mašiną pirkti, irgi avariją iš kart padariau, nedidelę, net policijos nekvietėm, bet man šokas vis tiek), Mitsubishi Lancer (pirmoji meilė), Škoda Fabia (irgi savotiškai patiko, nes visada atrodydavo, kad dalyvauji Rally Safari), Nissan Almera (dovanotam arkliui į dantis nežiūrima), BMW (pirmukas berods, bet naujas iš salono, tai tiesiog super, automatas, turiu net diplomų, kad šiokias tokias lenktynes su juo laimėjau), naujas Golf (labai nedaug, bet, ne, nu tikriausiai visos naujos mašinos yra super) ir lyg viskas.

Ir dabar apturėjau malonumą pavairuoti Lexus. Ten viskas automatum. Mano manymu, net teisių laikyti nereikia, kad tokią mašiną vairuotum. Atsisėdi, paspaudi mygtuką (aišku, kad nėra raktelio) – variklis užsiveda, vairas prisitraukia, kad patogiau vairuoti būtų, veidrodėliai susistumdo, net nežinau pagal kokią logiką, jei lyja, tai valytuvai patys įsijungia, klimato kontrolė, pats įjungia ar išjungia kondicionavimą, vėjo greitį ir pats nustato iš kur imti orą, jei aptinka išorinę taršą, tai uždaro oro paėmimą iš lauko, parkavimo sistema pypsi, jei prie  kažko per arti privažiuoji. Prikolna diržų užsisegimo sistema. Jei neužsisegi pypsi, jei ilgai neužsisegi pradeda intensyviai pypsėti ir tada net žmona mano užsisega. Apie jokius pavarų perjunginėjimus net kalbos nėra – automatinė pavarų dėžė. Dar tikriausiai šimtas automatinių dalykų, ten pilna visokių mygtukų, kurių prasmės nežinau.

Ok. Atsisėdu. Pradedu lėtai, nes pirma – automatinė pavarų dėžė, o aš nepratęs, o antra – čia gi Lexus, kuris nežinia kiek kainuoja, baisu, kad kur neįbrėžčiau. Po to pagaunam kablį, važinėtis lėtai. Dabar suprantu, kai Naujieji Lietuviai dainavo “Man patinka lėtai … Važinėtis …”. Visi lenkia, o man dzin, su Lexus nelygis važinėtis greitai. Na, išbandžiau ir greitai – 170 km/h. Na, nėra tokio malonumo kaip lėtai. Aišku, važiuoja žiauriai stabiliai, tarkim Škoda būdavo 160 km/h ir jau baisu, kad nestabiliai važiuoja, o čia važiuoji 170 ir nejauti jokio nestabilumo. Žmona rėkė – Nenoriu, baik, durniau. Ai, kas tas moteris supaistys, tai joms ekstrymo, tai nenori. Bet vis tiek lėtai – pats didžiausias malonumas. Lyg laivu plauktum, lyg lėktuvu skristum.

Na, o viso to topas. Važiuoju ir prireikė šeimyną išleisti, bet nei kur sustoti nei ką. Ai, dzin, taip vidury kelio ir sustojau. Už nugaros eilė mašinų formuojasi, bet nei vienas nedrįsta pypsint, čia gi žmogus su Lexus sustojo. Jam galima. Įsivaiduoju, jei aš taip su senuku Mitsubišiu taip, tai tikriausiai dar pora kilometrų vytusi pypsindami ir kumščiais grūmodami.

Man patinka lėtai …

Advertisements