Tags

,


Ateinu į darželį pasiimti savo mažės. Kol ji ruošiasi, prie manęs pristoja kažkokia mergaitė, na, tokia su akiniais, tokiems vaikams viskas labai įdomu. Rodo į mane, rodo į savo veidą ir kažko klausia.

“Atstok nuo manęs” – pagalvoju, bet ji žiūri savo gražiomis akutėmis ir toliau klausia, o aš prisimenu, kad mėgstu bendrauti su vaikais, pasilenkiu arčiau:

– Atsiprašau, nesupratau ko klausi.

– Na, kas čia pas tave ant veido? Kodėl taip? – nelabai rišliai klausia manęs.

– Kaip tai kas? Barzda. – nesuprantu ko klausia.

O ji toliau rodo į mano barzdą, po to į savo šviesų baltutį veiduką ir toliau nesupranta:

– Bet kodėl pas tave taip auga ten?

– Kodėl? Kodėl? – suburbuliuoju aš, – todėl, kad aš vyras.

Apsidžiaugiu, kad mano mažė atbėgo ir nebereiks lytinio švietimo pamokėlių darželyje pravedinėti. Turi savo tėvus, lai jie ir aiškina, kuo skiriasi vyras nuo moters. Maniškiams seniai tas klausimas aiškus. Važiuojam namo. Prisimenu Euroviziją. Mat kaip. Va, iš kur tokie keisti klausimai. Vakare barzdą nusiskutu (tiksliau nusikerpu – man taip labiau patinka, lieka vyriški šereliai). Šiandien drąsiai eisiu į darželį pasiimti mažės. Nepristos svetimi vaikai su tokiais keistais klausimais.

Advertisements