Tags

, ,


Ruošiuosi eiti išpažinties. Permastau visas savo nuodėmes. Tada kažkaip pradedu analizuoti. O kodėl aš metai iš metų taip darau? Tiksliau jau metai iš metų galvoju: kas man yra? Kodėl aš taip elgiuosi? Kodėl taip jaučiuosi? Prisimenu savo mažės pasakymą: – Mamytė tai tavęs nemyli, jai reikia tik, kad tu jai padėtum dirbti. Ot, vaikai. Koks nuoširdumas. Suprantu save pagaliau. Problema ta, kad aš nesijaučiu mylimas. Gal žmona ir myli mane, bet ta meilė tokia savotiška, kad aš jos nesuprantu, todėl ir nesijaučiu mylimas. Man trūksta meilės!!! Na, bet čia juk išpažintis, nuodėmių išsakymas, o ne pasiteisinimų ieškojimas. Nutariu, kad kunigui tik nuodėmes išsakysiu, o pasiteisinimų ne. Kažkaip ir negražu būtų. Aš nekaltas – aplinkybės kaltos.

Ateinu. Pradedu. Esu apsėstas minčių apie seksą, gatvėje visas moteris nužiūriu, filmuose tik tai matau. Ir t.t. ir pan. (čia nutylėsiu). Apie per dažną alkoholio vartojimą nepamirštu. Dar ten kelias ne į šią temą. Ok. Daugiau neprisimenu. Gailiuosiu.

Kunigas išklauso ir sako:

– Čia viskas yra dėl to, kad jautiesi, jog tau trūksta meilės.

Kąą? Aš metų metus galvojau dėl ko man čia taip. O tas kokias penkias minutes pasiklausęs mano slapčiausių nuodėmių (net čia jų nerašau) nustato esmę. Jaučiuosiu, kad trūksta meilės.

Tie kunigai ką gal psichologinį kursą kunigų seminarijoje turi? Ir dar tokį stiprų. Ar čia Dievo dovana jiems?

Jo. Bet man trūksta meilės. 😦 Žmogiškos.

Dar kaip tyčia ant rytdienos kitas jau kunigas per pamokslą: Jei žmogus nesijaučia mylimas, tai gali net nusižudyti. Dėl to žmonės ir žudosi, kad nesijaučia mylimi. Aha, pagalvoju, šiek tiek politiškai nekorektiškai kunigas išsireiškė, per pamokslą apie savižudybes reiktų atsargiau. Bet vėl į temą. Na, aišku po to kreipia į Dievo meilę. Kad ji visada yra ir begalinė, ir besąlygiška ir t.t. O aš galvoju. O juk žmogus yra Dievo atvaizdas. Taip norisi to Dievo atvaizdo – žmogaus meilės. Ta Dievo meilė kažkur yra. Kažkur toli. Begalo toli. Kad aš net nežinau, ar ją jaučiu. Gal kartais.

Tiek to. Jei pažinai savo bėdą, tai jau pusė kelio iki jos įveikimo.

Advertisements