Tags

, , , , , , ,


Šią knygą rekomendavo mano žmonai. Tokia daktarė. Vėliau dar ir jos draugė sakė, kad gera. Kadangi žmona susidomėjo, tai nutariau jai nupirkti. Tiesa, skaityti teko man. Nors net negalvojau. Vien užrašas: “Parduota daugiau kaip 10 milijonų egzempliorių”. Argi gali įdomi knyga būti su tokiu užrašu? 🙂

Čia kažkokia popsinė knyga apie meilę tikriausiai? Gale knygos perskaičiau trumpą siužetą. Pagrindinis veikėjas Makas vaikystėje patyrė tėvo nemeilę (smurtą), tačiau užaugęs sukūrė laimingą šeimą, susilaukė daug vaikučių ir laimingai gyvena. Vienų atostogų metu jo mažiausią dukrytę pagrobia ir tikėtina, kad nužudo. Kol kas nieko įdomaus, ane? Detektyvas? Makas puola į depresiją – aplanko Didysis Liūdesys. Vieną šaltą dieną gauna keistą laišką, kuriame yra  kviečiamas savaitgalį atvykti į trobelę, kurioje buvo rasti dukrytės Misės kruvini rūbai. Akurat, detektyvas? Ai, nenoriu detektyvo. Laišką pasirašo Tėtė. Kas? Kas? Kas tas Tėtė? Pasirodo jų šeimoje taip vadinamas Dievas. Pala, pala, čia ką? Dievas laiškus rašo? Mistinis detektyvas? Guglinu. Bernardinai.lt ir Tikėjjimo Žodyje randu Anželikos Krikštaponienės straipnį: Dievo samprata romane „Trobelė”. Vėliau, kai jau buvau įpusėjęs skaitymą, Gluosnis parašė sutrumpintą variantą: https://atfworld.wordpress.com/2014/02/25/mintys-po-knygu-muges-arba-mokykis-meluoti/comment-page-1/#comment-6621.  Na lyg kažkas įdomaus. Apie Dievą. Pradedu skaityti. Juolab, kad Anželikos kritika ne tokia baisi, o labiau intriguojanti.

Pradžioje, kaip ir parašyta knygos aprašyme, veiksmas vyksta pakankamai pasaulietiškai, susipažįstam su Maku, važiuojam atostogų kartu su juo. Verkiam kartu su juo, kai pagrobia dukrytę Misę. Gal dėl to, kad pats turiu savo mylimiausią mažę, tai man ašaros riedėjo upeliais. Tada sugrįžimas trobelę, kur neva jį kviečia pats Dievas – Tėtė. Na, įžanga tikrai labai stipri. Kur buvo Dievas – Meilė, kai buvo žudoma Mako dukrytė. Kodėl jis leido įvykti šitokiam blogiui. Siužetas parinktas labai sėkmingai. Iš tikrųjų mane tai labiau sujaudino, nei tarkim dideli karai, kai žudomi ir kankinami milijonai žmonių (milijonai tai jau statistika). Čia maža, nekalta mergaitė. Koks Mako skausmas. Kokia kančia ir pyktis. Pyktis ant Dievo. Kodėl? Kaip? Už ką?

Autorius apsiėmė žmonėms paaiškinti tokį sudėtingą dalyką. Ar sėkmingai? Paskaitykite, patys pamatysite. Ir jau kai lyg ir paaiškinta, Makas vėl užduoda tą patį klausimą Dievui.

Kritika. T.y. ir Gluosnis, ir Anželika Krištaponienė pažeria kritikos šiai knygai. Ui, pas Anželiką perskaičiau, kad užsienyje kai kas ne tai, kad kritikuoja, bet tiesiog laiko ją eretine knyga ir rekomenduoja krikščionims neskaityti. Tačiau pati Anželika nėra tokia griežta. Aš, matyt, esu labai lengvabūdis ir jų kritikos manęs taip nepaveikė. Na, kritikuoja, kad per mažai atskleista, per mažai parodyta, per mažai gilintasi. Na, gal ir taip. Bet už tai nemažai įsigilino į Meilės temą. Negali gi vienoje knygoje aprėpti visko. Wm. Paul Young sukūrė Dievo populiarinimo romaną. Popsą, taip sakant. Įdomus stilius. Savaime suprantama, kad tai romanas, viskas išgalvota, nors labai daug paimta iš asmeninės autoriaus patirties.

Dar žmonėms užkliuva, kad Dievas Tėvas šiame romane vaizduojamas kaip stambi negrė moteris vardu Tėtė mėgstanti gaminti valgyti. Beje, įdomus dalykas, kad lietuvių kalboje žodis Tėtė kaip ir turėtų būti moteriškos giminės.  Tuo šioje knygoje norima pabrėžti, kad mūsų Dievo įvaizdžiai (senis su balta barzda ir žeberklu rankose, ai, čia gi Perkūnas) kartais neteisingi. Ir netgi pratęsiant toliau. Net iš šioje knygoje Dievo Trejybės (Tėtė, Jėzus, Saraju) įvaizdis yra neteisingas. Na, ne tai, kad neteisingas, aš sakyčiau nepilnas. Ne mums suvokti viso Dievo. Tačiau bent jau man reikia kažkokio įvaizdžio, kad aš galėčiau mąstyti. Tai man tie įvaizdžiai visai tiko. Gal dėl to, kad aš žinau, kad niekas nesupranta kaip tai yra vienas Dievas, bet trijuose asmenyse. Šioje knygoje irgi tai nepaaiškinama, bet juk ir teisingai, mes to nežinome. Mums tik pateikė kažkokį įvaizdį, kad galėtume bent šiek tiek susivokti. Kaip ir Saraju, kaip vėjo dvelksmas, bet juk taip ir yra Dievas Šventoji Dvasia yra pats neaiškiausias asmuo.

Na, viena vieta ir man užkliuvo. Makenzis klausia Tėtės, o kodėl Jėzus turėjo mirti. Ir jam atsakoma: ai, nesvarbu. Na, kažkaip panašiai. Nors prieš tai daug kartų yra pabrėžiamas svarbumas, o ir vėliau vėl bandoma paaiškinti. Bet ši vieta, tikrai, pasirodė, kažkaip keistai. Bet, sakykim, kad tai vienas iš autoriaus netobulumų, nors šiaip parengė visai neblogą knygą.

Ai, gal ir darykite kaip Gluosnis ir Anželika pataria, skaitykite Šventą Raštą po šios knygos (aš tai sakyčiau, prieš, po ir per), bet aš vis tiek šią knygą vertinu kaip labiau teigiamą ir rekomenduotiną skaityti ir visiems krikščionims ar besidomintiems krikščionybe. Tik gal tikrai nepamiršti, kad šioje knygoje (kaip ir daugumoje, na, išskyrus Šventą Raštą, nors bendrai ir jam galioja tas pats) nėra atskleistas visapusiškas Dievas. Aha, gal dėl to ir išleido naują knygą “Kryžkelės”, o be to yra šios knygos paaiškinimų knyga “Sugrįžimas į trobelę” (autorius Ph. D. C. Baxter Kruger). Ir kam baugu skaityti Šventą Raštą, tai gal tikrai pradėkite nuo šio literatūrinio kūrinio. Tikrai skaitosi lengvai. Bent man. Nors ašarėlė ne viena nubėgo.

Knygos pabaigoje kviečia dalyvauti “Misės projekte”. Na, nemėgstu aš dalyvauti jokiuose projektuose. Ir šis mano parašymas – nei knygos anotacija, nei recenzija. Nors gal atsiliepimu ir galima vadinti. Man labiau patinka vadinti, kad tai mintys po knygos perskaitymo. Bet, tiek jau to. Gaunasi, kad dalyvauju aš tame projekte. Tai jau tada įdėsiu ir nuorodą www.TheShackbook.com (pats tiesa sakant ten nesilankiau, ai, apsilankiau ką tik, kad patikrinčiau ar veikia nuoroda).

Taigi rekomenduoju. O visiems abejojantiems patariu paskaityti Anželikos Krištaponienės detalesnes pastabas (ypač už ir prieš), po kurių aš knyga ir susidomėjau, ir perskaičiau, ir man labai patiko.

Ai, dar dėl 10 mln. skaitytojų ir bestselerio. Dievo poreikis yra didelis. Mes trokštame jo, ieškome ir nerandame. Ir ši knyga visai gera pradžia ieškant santykio su Dievu.

Advertisements