Tags

, , ,


Baigiau žiūrėti filmą “H2O”. Net ne filmą, o serialą, bet kažkaip irgi neina taip vadinti. Gal pavadinti taip seriją filmukų bendru pavadinimu “H2O”, o kadangi tokiu pavadinimu yra ir daugiau filmų, tai prailgino (na, Internete radau jau prailgintą) iki “H2O. A Journey of Faith”.

Tai 10 (simboliška) filmukų apie krikščionybę. Įdomu, kad paimtas nuostabus Dievo kūrinys vanduo kaip tema filmukams, paimta kokia nors vandens savybė (troškina, numalšina, teka, užterštas, šaltinis ir t.t.) ir tuo pagrindu kuriamas filmukas. Nesumaišykite su kitu filmu “Vanduo”, kurio nesu matęs, bet esu girdėjęs. Čia kitas.

Iš tiesų nors ir didaktiški (nors ne tokie didaktiški kaip Čekuolio), bet kažkaip lengvai susižiūrėjo. Kiekvienas filmukas turi savo istoriją, veiksmą, pvz. po atostogų šeima grįžta namo, už lėktuvo vairo sėdi tėvas, tačiau jį ištinka infarktas (ar insultas) ir lėktuvą perimti turi mama, kuri neturi jokio supratimo apie lėktuvo valdymą ir ji bando išgelbėti ir save, ir vaikučius. Ir šių siužetų kaip pratęsimas, papildymas yra Kyle Idleman pamąstymai:

Nežinau kaip lietuviškai, bet angliškai jis yra vadinamas Narrator. Pasakotojas. Na, ne. Laidos vedantysis. Va, kažkas panašiau.

Kiekviena dalis ima kažkokį krikščionybės aspektą ir bando jį panagrinėti detaliau. Taip turime 10 filmukų, 10 temų. Kas man patiko, kad filmukų idėja visiškai artima mano Dievo supratimui – Dievas yra Meilė. Ir toliau viskas seka iš šio tikėjimo, o ne, kad pvz. Dievas yra bausmė.

Oficialus puslapis: http://h2ofaithjourney.com/what_is_h2o.html. Ten berods vieną filmuką pilnai galima pažiūrėti, o aš radau kažkur rusiškuose puslapiuose. Jei kam įdomu bus ir patys neras, galėsiu surasti.

Kažkaip, sakau, visai lengvai, įdomiai ir maloniai susižiūrėjo, net mano žmona žiūrėjo (oho, va čia tai įvertinimas). Ir labai šiuolaikiškas požiūris į krikščionybę. Viena serija šiek tiek pašiepia įvairius bažnyčių aspektus (per didelį pamaldumą, gasdinimus, triukšmingumą, povyzą ir pan.). Na, aš tai žiūriu taip, jei žmonės nori šokti ir dainuoti bažnyčioje, tai lai jie tai daro. Lai pasirenka tokią bažnyčią, kurioje taip daroma, o jei nenori, tai gali rinktis kitokią. Tiesa, šioje dalyje, atkreipia dėmesį, kad nepamiršume pačio svarbiausio, ko gi mes einame į tą bažnyčią.

Žodžiu, visai rekomenduotinas tiems, kas nori pagilinti savo krikščionybės žinias.

Advertisements