Tags


Kaip ten sakoma? Protingi mokosi iš savo klaidų, o išmintingi iš svetimų. Joma jo, o tai kaip mane pavadinti, kuris net iš savo klaidų nesimoko. Durnių durnium. Durnių karalium. O.

Šiais metais gavom pakvietimus į mugę. T.y. kažkas gavo ir perleido mums. Aš mėgstu knygas, todėl mėgstu ir knygų mugę. Nors ne. Šiais metais supratau, kodėl mėgstu ir pačią mugę. Juk tiek žmonių, grūstis, prieiti neįmanoma, o ką jau kalbėti apie automobilio pastatymą. Net knygos ne ką ir pigesnės nei pigiuosiuose knygynuose. Tai ko vilktis į šią mugę. Daug knygų vienoje vietoje? Irgi neypatingas argumentas, didžiuosiuose knygynuose tikriausiai irgi beveik tiek pat daug. Žmona pasakė, kad čia neįmanoma, kad čia energetinis vampyrizmas. Ir tada supratau, kas mane traukia į knygų mugę. Žmonės. Čia susirenka bendraminčiai, galima sakyti bičiuliai, žmonės, kurie myli knygas. Jų akys švyti meile. Jie spinduliuoja meile, dalinasi ja su kitais. Tai yra energijos papildymas.

O aš kaip durnius vėl užlipau ant grėblio. Žodžiu rytas. Žmonai kaip visada skubių reikalų. Labdara 🙂 Ui, kaip pyksta ji dėl šio žodžio. Žodžiu, skubinu aš ją. Ne, nu aš į parodą nepavėluosiu, bet jei ji vėluos, tai bus labai nervuota, tai kam šeštadienį gadintis nuotaiką. Užvažiuojam mėsainių, nes padangą nuleido, tai kol Statoile pripusiu, kad užkąstų. Pripučiu padangą. Jų dar nėra. Patikrinu kitas. Nėra. Einu ir aš. Klausiu, ar skubam, ar galiu ir aš nusipirkti ką. Gali. Nusiperku, per 20 s suvalgau, tiksliau pusę mažė suvalgo. Ne, nu mano mažė. Perkam Heapy Meal’ą ir BigTasty. Keičiamės sumuštiniais, ji ima mano BigTasty, o man atiduoda tą mini iš savo. Ir visą visą suvalgo. Ok, mes greitai suvalgom, nes atseit skubam. Mes su maže į parodą. Tačiau aišku labiausiai skuba žmona. Bet kur tau, skaito laikraštį, geria kavą. Tenka raginti. Išvažiuojam šiaip ne taip.

Po geros valandos darbo, paaiškėja, kad ji nespėja. Oba. Siurprizas. 🙂 Kaip visada. Mane kažkuo kaltina. Grasina neiti į mugę su manimi. Aš nuliūstu. Ale, žino, kas man patinka. Bet po to galvoju, o ko čia liūdėti. Ir apskritai, dar geriau, jei neis. Ko ji ten nemačius. Tai aš taip tyliai ir džiaugiuosi, kad neis. Bet kur tau. Ji tikriausiai skaito mano mintis. Tenka eiti į mugę kartu.

Šiaip ne taip pastatom automobilį. Keista, bet rūbinėje beveik nėra eilės. Į salę vos įeinam. Mažė nori knygutės, kad galėtų katytei pasakas skaityti, t.y. atėjo amžius, kai nori išmokti skaityti. Sugalvoju gudrybę – davai jūs su maže eikite į vaikų skyrių, o aš čia pasivaikščiosiu. Nes kartu su žmona, tai nei pažiūrėsi į kokią knygą, nei ką. Žmona – ne, nuvesk. Tu ką nerasi vaikų salės? Nerasiu. Tenka nuvesti.

Atsiskiriam. Valio. Ok, išsitraukiu telefoną, kokias čia knygas užsakė dukra. Aha vieną nuperku – kažkaip vadinasi Love Story, tai pardavėja taip simpatiškai man šypsojosi, tikriausiai kažkokia keista knyga bus. Kitą Obuolio stende nuperku, per tą patį ir sau Užkalnio. Užknyso tas Užkalnis mane, bet ta nauja knyga ir vėl atrodo, kad bus įdomi.

Aha, reikia pasirodyti geru vyru. Girdejau, kad žmonai rekomendavo knygą Trobelė. Kažkokia daktarė, po to dar jos draugė. Ji net ėjo į knygyną jos ieškoti, tiesa nusipirko žvakidžių ar ką ten, net nežinojau, kad tai knygyne parduoda. Reikia surasti knygą žmonai. Deja, Trobelė jau išpirkta, tai nuperku to pačio autoriaus Kryžkelės. Dar tą pačią dieną nuvarau į knygyną ir nuperku ir Trobelę, pasakysiu žmonai, kad jai parodoje nupirkau.

Taip. Trečia knyga dukrai. Tuoj atneš, palaukite 20 min. Skambina žmona. Zyzia. Ar greitai? Kaip tai ar greitai. Aš dar net nepradėjau. Tik pagal dukros sąrašą einu. Ok. Na, va turiu laiko sau.

Taip. O Čekuolis. Visai neilga eilė. Kokį 5 žmonės. Ot, pasisekė man. Visada būna kokį 20-50, o šiandien man pasisekė, tokioje trumpoje atstovėsiu, nes į tas ilgas niekada nestojau. Greitai perku jo paskutinę išleistą knygą ir stoju į eilę. Prieš mane moteriškė. Na, tokia tarp merginos ir moters amžiaus. Pasilenkia paduoti knygą Čekuoliui. Kadangi vien su marškiniais, tai krūtys virsta. Čekuolis – ooo, kokios gražios krūtys. Mergina nurausta, pradeda slėpti. Čekuolis – ooo, tai nereikia slėpti, kaip tik šitokį grožį reikia visiems parodyti, geriausia taip šiek tiek suspausti, kad tarpelis gautusi. Ir tada kreipiasi į mane – su kuo jums asocijuojasi tarpelis tarp krūtų. Aš pasimetu. Čekuolis – ot ištvirkėlis. Visi žvengiam.

Žmona vėl skambina. Ar greitai. Blin, jaučia ji ar ką, kad mes čia apie krūtis su Čekuoliu bazarinam. Eik į kavinę kavos išgerti. O aš einu, pažiūrėti ar jau atnešė dukrai knyga. Ne, dar nėra. Pradedu eiti pro stendus. O vieną knygą paimu, kitą. Vėl skambina žmona: atstovėjom ilgiausioje eilėje, kortele nepriima, ar gali užsakyti, ar ateisiu sumokėti. Gerai, jau gerai. Ateinu. Gal ir man nieko būtų užkasti, nes mažė pusė sumuštinio atėmė, tai kaip ir alkanas. Prasibraunu. Žmona sėdi ir zyzia, kaip čia blogai, kaip neįdomu. Pažiūriu į kainas. Ui, nemažos, o valgyti ir nelabai ką yra. Žmona zyzia. Blin, nx, ta paroda, varom iš čia kitur pavalgyti. Bet dar nueisiu dukrai knygą. Žmona, neaaa, aš jai knygyne nupirksiu. Ok. Mintyse – man tai pigiau gausis.

Ir kam aš ėmiau žmoną. Juk žinojau, kad taip bus. Pasakoju apie Čekuolį, po to sakau, kad mačiau Beatą Nikolson. Žmona: – oi tą durnę. Hzm, o kuo ji durnė, žiūrėk, net savo stendą padarė, moka biznį daryti. Žmona – na, ji absoliuti durnė, debilė. Ir dar krūva tokių epitetų. Aš tai pasimetęs tyliu, nesakau, kad net į jos blogą kartais užsuku, beje tikrai nieko blogo negaliu pasakyti, o vien tik gerą. Žmona, įsivaizduoji, ji pasisakė, kad Kedytę reikia atiduoti motinai. Durnė, debilė … Ak, štai kas. Na, gal ji suklydo, gal … Aš nutylu, nes dar gyventi noriu. Tik jos brolio Užkalnio knygą paslėpiu už nugaros. Maža ką, dar pamatys netyčia. Žmona skirsto žmones pagal tai kaip tu pasisakei apie Kedytę. Jei neutraliai tai irgi debilas.

Nuo šio momento neapleidžia mintis. Apie melavimą. Žiūrėk kaip gerai gavosi. Iš principo net nemelavau, tik nutylėjau, kad pirkau Užkalnio knygą.

Ištraukiu knygą Trobelę. Čia tau. Aha, net nepaima į rankas. Aš – tai bent ačiū pasakysi. Aha, ačiū. Joma jo. Skaitau anotaciją. Žmona – aha, kai perskaitysi papasakok, kuo ten baigėsi. Ot, durnius ir kam aš jai knygą pirkau, taigi vieną jau turi. Bet pažiūrėjau, gal ir įdomi knyga, bus man.

Melas. Ale, blin geras dalykas. Žmona – man reikia tokios programos. Aš mintyse, jo, mačiau internete for free, bet tai blin, o kaip ji naudosis, ji ir kompiuteris tarpusavyje nesuderinami dalykai. Ką ten kompiuteris, ji ir mobilus telefonas nesuderinami. Keista kaip dar sugeba žinutę išsiųsti. O čia rimtą programą. Tai čia blin man reiks su ja dirbti ir dar ją mokinti. O ją su kompiuteriu išmokinti, tai tas pats kas iš manęs balerūną padaryt (be klausos, storas ir jau amžiuje). Ai, tik aš tai suprantu, kad man be šansų, o ji ne. Taigi prisimenu, dar kelius atvejus kur aš kaip durnius ant grėblio užlipau ir sakau: – nea, neturiu jokio supratimo, nieko niekada negirdėjau ir nežinau. Žmona pyksta, bet tu juk kompiuteristas. Aha, bet tokios programos nesu matęs ir girdėjęs, čia gal į kokius kursus už 2 tūkstančius reiktų nueiti. Turėsi tiek?

Šiandien ryte vėl. Važiuojam. Lepteliu, kad mūsų firma turi naują ofisą. Ta pasiunta, o kodėl ji to nežino. Logiška, ane? Aš prisimenu – meluok, meluok ir viskas bsu gerai. Tai ir aiškinu, ką aš žinau, net nesu buvęs ten, viena ausimi girdėjau tik, net gatvės pavadinimą žinau tik dėl to, kad dukrą iš ten iš draugės dažnai paimam. Nurimsta.

Blin. Jėga meluoti. Štai kodėl žmona visada meluoja. Reikia ar nereikia. Sukuria tokį iliuzijų pasaulį, kad nebežinai kas tikra ar ne. Hmz, nors nepaaiškina kodėl žmona visada meluoja, bet man tai patiko meluoti.

O dabar keisčiausia. Malda. Dieve išmokink mane meluoti, neleisk pamiršti, kad žmonai reikia meluoti. Aš suprantu, kad melas nėra pats geriausias dalykas, bet pats matai kaip naudingai jis mums veikia. Ir man geriau ir žmonai, bei mūsų santykiams. Aš juk nieko blogo nedarau, na, tipo, neinu pas kitas moteris ar pan. Tas mano melas visai nekaltas. Ir neleisk meluoti kitiems, žiūrėk, kad tai netaptų mano įpročiu meluoti visiems. Tik žmonai 🙂

3 10 52. Aš gyvenu iliuzijų pasauly. Ir tą pasaulį uoliai saugau.

Advertisements