Tags

, , , , , , , , , , , , ,


Jau galvojau, kad visai nieks į mano dienoraštį nebeužsuka. Bet dar karts nuo karto užsuka. Be to. Šiaip ar taip čia mano dienoraštis. Tai galiu rašyti ir vien tik sau. Ai, bet vis tiek malonu, jei kas užsuka 🙂

Po nelabai kokio filmo “Mėnulio Lietuva”. Tiksliau po visos serijos nelabai kokių, kurių net pavadinimų neminėsiu, vėl pasitaikė geras filmas – Anna Karenina (2012):

Visada bijau žiūrėti ekranizuotus klasikinius literatūros kūrinius. Manau, kad jie bus tik sugadinti. O šio Levo Tolstojaus kūrinio “Ana Karenina” nebuvau skaitęs, tai pagalvojau, o kodėl nepabandžius pažiūrėti. Neturėsiu gi su kuo lyginti. Oho, ir nustebau. Fainas. Gal dėl to, kad nesu skaitęs bei nesu matęs kitų ekranizacijų (nei rusiškos, nei JAV  versijos, nei Leituvoje italų kuriamos, nei dar kokių). Ši, beje, Dž. Britanijos versija. Labai patiko.

Rusu kritikai sumaišė su žemėmis, tačiau šis filmas laimėjo Oskarą. O aš vėl neturiu su kuo lyginti, o tik šį filmą su kitais filmais, tai man labai patiko. Man tiesiog fantastiška filmo režisieriaus idėja sujungti teatrą ir kino filmą. Teatro scenos išlenda kritiniais momentais ir ypatingai gerai pabrėžia veiksmą. Kažkas naujo.

Aišku, gražuolė Keira Knightley. Bei siužetas. Kaip be genijaus Levo Tolstojaus.

Meilė. Ištikimybė. Atleidimas. Moralė. Sąžinė. Visuomenė. Siužeto nepasakosiu. Pridėsiu daug fotkių kaip jau man įprasta geriems filmams.

Ir Imdb duoda pakankamai žemą įvertina. Eina kakučio tie visi kritikai. Atseit, nepakanakamai atskleistas Rusijos koloritas. Na, man tai kaip tik kai kurios vietos tokios tipiškos Rusijai. Pvz. kad ir ta teatrinė scena su Rusijos tarnautojais.

Žodžiu. Rekomenduoju.

Advertisements