Tags

, , , , , , , , ,


Aš režisieriaus Terrence Malick filmus žiūriu atvirkščiai. Pirmiausiai pažiūrėjau naujausius, o po to einu vis tolyn į praeitį.

Taigi prie filmų “Gyvenimo medis“, “Naujas pasaulis” bei “Į stebuklą” prisidėjo ir “Plona raudona linija“.

Filmas jau senokas, 1998 metų, bet aš sugebėjau būti jo nematęs. Pasirodo, kad šis filmas tais pačiais metais buvo nominuotas Oskarui kartu su tokiai grandais kaip “Gyvenimas yra gražus” (nerealiai geras filmas) bei “Gelbstint eilinį Rajaną” (nemačiau šio dar).

Pagal scenarijų man kinas labai priminė neseniai skaitytas knygas apie Vietnamą “Kulkosvaidžius paruošt!” ir “Kraujas ant parašiuto diržų“. Net filmo pabaigoje stebėjau titrus, bet pasirodo, kad pagal James Jones autobiografinę apysaką. Bet labai daug panašumų. Tiesiog labai. Aš net pagalvojau, kad tyčiom pakeitė vietoj Vietnamo į Antrąjį Pasaulinį karą su Japonija. Tam, kad nuimti žiūrovų mintis nuo karo apie Vietnamą (pas amerikiečius Vietnamo karas turi savo gilias žaizdas) ir perkeltų į tiesiog filmą apie karą.

Formalus siužetas: Antrasis pasaulinis karas. Japonai užėmę startegine laikoma Guadalcanal’o salą. Amerikiečiai nori ją užimti, kad galėtų pakreipti karo eigą savo naudai. Teoriškai labai svarbus momentas, tačiau filmas akcentuojasi į asmenis. Ne į patriotiškumą, o į žmoniškumą. Vyrai kovoja dėl savęs, dėl savo paliktos meilės, šeimos, draugų, ypač dėl kovos draugų.

Filmas priskirtas kategorijai apie karą. Tikriausiai todėl taip ilgai aš jo nežiūrėjau. Nemėgstu filmų apie karą. Ir kas galėtų apie tai pagalvoti, kai pas mane filmai, knygos ir visa kita vien tik apie karą. Bet šiaip nemėgstu. Taigi filmas priskirtas filmams apie karą. Tačiau tai yra visai kitoks filmas. Beveik jokio veiksmo. Formaliai kaip ir yra veiksmas – kariai turi užimti kalvą. Tačiau net po jos užėmimo filmas tęsiasi dar valandą. Tai labai gerai pažįstamas Terrence Malick stilius – daug jausmų, emocijų, daug minčių, mažai veiksmo ir pokalbių.

Karas toks koks jis yra. Kaip kontrastas karo žiaurumui vis parodoma gamtos grožybė, kario blogiui bandoma priešpastatyti meilės jėgą. Klausiama, iš kur į mūsų pasaulį praslysta blogis. Kaip jis atsiranda? Kodėl jis iškeroja? Metafiziniai klausimai.

Daug daug minčių. Daug jausmų.

<

Be galo gerai nufilmuota. Be galo gerai suvaidinta. Aš pagalvojau. Jei reiktų man sudaryti geriausių filmų Top 10, tai nežinočiau ką daryti. Ir šis turėtų patekti į jį. T.y. man tikrai daugiau nei 10 filmų patenka į Top 10. Kada įdomumo dėlei pabandysiu susidaryti savo topą.

10 balų.

Advertisements