Tags

, ,


Iš pirmojo Pauliaus laiško korintiečiams

1 Kor 13, 1-13

1 Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis, bet neturėčiau meilės, aš tebūčiau žvangantis varis ir skambantys cimbolai.

2 Ir jei turėčiau pranašystės dovaną ir pažinčiau visas paslaptis ir visą mokslą; jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti, tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas.

3 Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu, jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti, bet neturėčiau meilės, – nieko nelaimėčiau.

4 Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.

5 Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga,

6 nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai.

7 Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria.

8 Meilė niekada nesibaigia.

Išnyks pranašystės, paliaus kalbos, baigsis pažinimas.

9 Mūsų pažinimas dalinis ir mūsų pranašystės dalinės.

10 Kai ateis metas tobulumui, pasibaigs, kas netobula.

11 Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, protavau kaip vaikas; tapęs vyru, mečiau tai, kas vaikiška.

12 Dabar mes regime lyg veidrodyje, mįslingu pavidalu, o tuomet regėsime akis į akį. Dabar pažįstu iš dalies, o tuomet pažinsiu, kaip pats esu pažintas.

13 Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė – šis trejetas, bet didžiausia jame yra meilė.

—————

Ech, meilė 🙂

Advertisements