Tags

, , , , , , , ,


Pirmiausia. Jei nebuvote dar šiame lietuvių kine, tai nueikite į jį.

Pirmiausiai pamatykite šį filmą. Nieko niekur neskaitykite.

Ir tik kai pamatysite, tik tada galite skaityti visokias recenzijas, atsiliepimus ar kaip mano – įspūdžius. Perspėjau.

Kodėl nuo tokio perspėjimo pradėjau? Todėl, kad aš pirma pamačiau, tada pagooglinau, kad gauti daugiau informacijos. Ir buvau šokiruotas. Net oficialiame pristatyme yra klaidų (tarkim rašo, kad daktaras sadistas, nors jis kaip tik labai padėjo mergaitei). Pas kitus, net teigiamus atsiliepimus, pridėta kritikos, jei jau nerado ką kritikuoti, tai bent tai, kad prieš tai rodė Coca – Cola reklamą. Atseit, oi, oi, kaip nestiliova. Pavyduoliai, tie lietuviai 🙂 Režisierius Audrius Juzėnas irgi pasikuklino. Atseit, dėl pinigų trūkumo ne viską padariau kaip norėjau. Blin, pinigų visada trūks. O čia atvirškčiai reiktų sakyti, na, va, pinigų nebuvo, bet pažiūrėkite ką sugebėjau be jų padaryti.

Filmas tiesiog fantastiškas. Visomis prasmėmis. Tiek režisieriaus, tiek operatoriaus, tiek garso inžnieriaus (ir blin nereikia aiškinti, kad Bachas čia netinka), tiek scenaristo, tiek aktorių. Vien ko verta Anastasijos Marčenkaitės, kuri suvaidino pagrindinį 11 metų mergaitės, vaidyba.

Pats geriausias visų laikų lietuvių filmas. Tikrai negėda jį parodyti ir visam pasauliui. Drąsiai gali stoti šalia Pavelo Lungino, Andrejaus Zviagincevo. Net sunku patikėti, kad čia lietuvių filmas. Pavyduoliai sako, ai, taigi, kad daug rusų aktorių šiame filme. Pavyduoliai ir tiek.

Visą kiną verkiau. Kaip pradėjau nuo to, kai mergaitė Marija pro vagono grindų tarpą barstė grūdus, kad galėtų rasti kelią namo, kaip ji guodė nėščią mirštančią mamą, taip tik į filmo pabaigą, kai pareiškė, kad lietuvis stribas ją apvogė ir primušė, apsiraminau. Nors iš filmo išėjęs dar ilgai jaučiau gumulą gerklėje.

Kai kuriuose atsiliepimuose rašo, kad lietuviams nacionalistams nepatiks šis filmas. Komunistams gal ir nepatiks. Bet aš esu lietuvis nacioanalistas ir tokio gražaus, jautraus ir teisingo filmo nesu matęs. Intriguojančio, veiksmo ir t.t.

Tautybė neliamia žmoniškumo. Šiame filme akcentuojama tautybė. Turim rusus, vokiečius, žydus, tikėtina, kad baltarusius ir aišku lietuvius. Man šis filmas lyg tėvo pasakojimas. Kaip mano tėvams padėjo paprasti ruseliai, kaip kai kurie lietuviai nusigręžė ir taip, kaip kai kurie atsakingi asmenys, kaip ir šiame filme, irgi rizikuodami savo kailiu taip pat padėjo. Ir lygiai taip pat buvo žmonių iš kurių tikėtasi, kad turėtų padėti (kaip tas vokietukas vaikų lageryje), tačiau atgrežė nugarą (gerai, jei tik nugarą, o ne peilį bando suvaryti tau į nugarą).

Viskas taip realu, taip tikroviška. Kaip kad iš mano tėvo lūpų. Todėl matyt tiek ir verkiau.

Na, filmas superinis, tik ditirambus groti, giedoti, geras, super geras. Absoliučiai jokių trūkumų. O kad ten pas rusus buvo Stalino raštai lietuvių kalba, na, pažiūrėkite kiek randa liapsusų po holivudinių filmų, tam yra specialūs tinklalapiai, kuriems tai yra įdomus užsiėmimas, bet į rimtas recenzijas niekas to nerašo.

Ne, nu, man tiesiog trūksta žodžiu. Tai tada aš pagal savo naują tradiciją. Superiniams filmams deduosiu daug nuotraukų.

Rekomenduoju. Tiesiog. Žiauriai žiauriai. Kol dar rodo kinoteatruose lėkite, bėkite, skubėkite.

Rekomenduoju.

Advertisements