Vaistai nuo streso Affogato al Caffè


Pinigų kaip ir yra, o taip pat kaip ir nėra. Kai yra kam juos ištaškyti į kairę ir į dešinę. Žodžiu pinigų trūkumas. Ir kitos beprotystės. Stresas. Pavargau, kad šakės. Galvoju, jei visi aplinkui gali taškyti mano pinigus tiek, kad man jų nebelieka, tai ko aš kaip durnelis turiu taupyti – vos ne kad gerti vandenį iš čiaupo (hmz, dar gerai, kad ne iš balos). Nuvedu vaikus į atsinaujinusį Bernardinų parką (beje, tikrai netikėtai labai fainiai padarė, skaičiau, kad Europinio lygio, bet pats nepatikėjau, kol nenuėjau, super), o pats į kavinukę “Džiugas”. Ten pilna visokių skanėstų. Išsirenku sūrio pyragą, dar kažką ir pačią brangiausią kokią tik turi kavą Affogato al Caffè. Manęs perklausia, ar tikrai žinau, kad čia kava su ledais. Eee, sakau, kad nežinau, bet kažkada esu gėręs Affogato ir man labai patiko. Paklausia kokių noriu ledų. Standartiškai eina vaniliniai, bet, sako, gal noriu kokių kitokių. Pasiūlo spanguolinių- šokoladinių. Super. Mėgstu spanguoles.

Affogato al Caffè tai net ne kava. Tai itališkas desertas. Paruošiama ypatingai paprastai, imamas ledų kaušelis ir užpilama karšta espreso kava. Dar kiti deda likerio, romo, amareto, šokolado, grietinėlės ar dar kas tik gali šauti į galvą, bet man visada patinka klasika – tik ledai ir espreso. Affogato – iš italų kalbos nuskandintas.

Tai net ne gėrimas. Ir ledais su kava nepavadinsi. Tai paskutinis skanumėlio mano atradimas. Šiaip nelabai mėgstu nei ledų, nei kavos. Bet šis komplektas saldaus ir kartaus (o mano atveju ir  dėl spanguolių rūgštaus) idealus. Valgau lėtai.

Kofeinas trenkia į galvą. Bet niekada man taip netrenkia, kad mane perkeistų. Tiksliau atkeistų į mane senąjį. Linksmą, gyvybingą, juokaujantį. Affogato suvalgyta ramiai be jokių skambučių, be nieko, be skubėjimo, su sūrio pyragu, Džiugo kavinukėje, be streso štai kas man trenkia į galvą.

Susitinku su savo bendruomene. Ačiū, Dievui, dar tos iš manęs neatėmė. Sveikinamės. Pajuokauju. Ateina nauja narė. Pajuokauju, kad stojamasis mokestis 100 litų. Po to dar, dar ir dar. Kas čia dabar? Seniai toks bebuvau. Energingas, linksmas. Įsikalbam. Apie gyvenimo tikslą. Sakau, kad nežinau koks mano gyvenimo tikslas. Kam aš čia Žemėje? O man visi unisonu, kad dalinčiau meilę, kad skleisčiau šilumą, gėrį, gerą nuotaiką. Kad esu linksmas žmogus. Kad pakeliu visiems nuotaiką ir kai gera, ir kai sunku. Kad tuo esu svarbus kitiems žmonėms. Ohoho.

Gal ir taip. Bet kada aš prieš tai buvau toks linksmas? Paskutiniu metu visada apsimiegojęs, pavargęs, net sakyčiau apspangęs. Noriu atgauti savo tapatybę. Net pats nepajutau, kaip iš manęs atėmė mano tapatybę. Teks stoti į kovą dėl savęs pačio.

Gal Affogato padės 🙂 Aišku, kad labiausiai padės padėties suvokimas.

Skaičiuoju, kad per daug šį mėnesį išleidau. Nežinau, kaip išsilaikyti. Skambutis. Žinai, tavo vertybinius popierius šiandien išperka. Vakare jau bus pinigai sąskaitoje. Nedaug. Bet lygiai tiek kiek trūksta iki mėnesio galo. Bet gal neišleisti.

Noriu Affogato. Dar Oze J&J kava duoda. Ir šiaip ten rinktiniai barmenai surinkti. Šiaip nemėgstu susibendrauti su barmenais (deja, visada taip gaunasi, kad susibendrauju), o su šitais faina.

Baigiu užmigti. Sakau, kad reikia gerų emocijų.

16 comments

  1. Prunkštelėjau apie balą :)))) Laikykis, žodžiu. Man priminei truputį vienos rašytojos tarybinės moters apibūdinimą : stovi moteris, vienoje letenoje didelė tašė, kitoje dėžė ( jaščikas), ant kupros du vaikai, į sijoną įsikibęs vyras, už uodegos laikosi motina ir uošvė. Ir kada tik netingi, moteris kalba, kaip gera turėti šeimą :))))))) Tai ir tu panašiai. Tiesa, užjaučiu, kad apvogė. Norėjau ten komentarą įkelti, bet išsigandau, nes komentaras gavosi su juodu humoru. Maždaug ”Oi atleisk, atfatf, negalvojau, kad pas tave svečiavomės..” 😉

    Like

  2. linoreta, o aš vis dar užsuku į tavo blogą. Tai aš ir paie juodą humorą. Kas ten pas tave, voratinkliais apaugę? 🙂 Ui, labai juodas gavosi 🙂

    Like

  3. Atfatf, gyvenimas pilnas kontrastų … Dienos akimirkos pojūčius paaštrina išgyvenimai. Net laimingas gyvenimas, kaip TV žvaigždžių negali būti ir iš tiesu nėra be dėmelės… Džiaugsmą suprasime tik patyrę nesėkmę. Kiekvienas žmogaus išgyvenimas suteikia gyvenimui puikumo, nesvarbu kokias emocijas tie išgyvenimai sukeltų. Tad kasdien kas be nutyktų viską reikia sutikti su džiaugsmu. Tai – ženklas, kad gyvenu, o dienos sėkmė priklauso tik nuo pačio.

    Like

  4. Aš norėčiau būt vaikas, kad galėčiau pažaist visose tose sūpynėse ir karstyklėse. Dabar kažkaip šnairai žmonės žiūri, kai judu link jų… 😦
    Ir ledų per Tave baisiai užsimaniau. O pinigų nėra ne pas tave vieną 🙂

    Like

  5. Gluosni, na, jo kartais ir aš taip pagalvoju. Kai gerai būna 🙂

    Bernadeta, na, ne apie stresą norėjau parašyti, o apie kavą 🙂 Bet matyt gavosi kaip gavosi.

    Like

  6. Staigiai prisiminiau ne į temą. Kartą vyras padėjo draugui pirtelę statyti. Nusisamdė jiedu ir tokį vietinį vyrioką. Nepajuto, kaip tas įsijautė ir ėmėsi jiems vadovauti. Tada draugas ir pajuokavo: “ką tu čia aiškini, aš gi diplomuotas inžinierius” O tas: “Būk tu kuo nori, tik kibirą greičiau paduok.” 🙂

    Like

Leave a comment