Tags

, , , , , , , ,


Oi, kaip seniai bemačiau kokį kiną. Tai per vaikus sunku, dabar tai ir teliko nebeturiu, o į kino teatrą ir sunkiai nueinu – pas mus beprotystė pasiekė epogėjų. Bet pamačiau naujo filmo “Gravitacija” reklamą ir pagalvojau, kad užkniso beprotystė, t.y. jei visiems galima beprotystė, tai ir man galima. Beje, dar Einšteinas pasakė, kad beprotystė nuo genialumo skiriasi tik tuo, kad genialumas žino ribą. O gal pas mus genialumas? 🙂

Žodžiu kaip tame anekdote, kur Leninas sako žmonai, kad eina pas meilužę, o meilužei, kad pas žmoną, o pats į palėpę ir mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis. Aš ir panašiai. Vaikams – kad pas žmoną, žmonai – kad pas vaikus, o pats į Multikino.

Nors ir priskiriamas Sci-Fi kategorijai, bet nelabai suprantu kodėl. Ir kodėl trileris. Mano manymu – realistinė išgyvenimo drama.

Vaidina Sandra Bullock. Kai tik pradėjau žiūrėti galvojau, kad čia Angelina Jolie vaidina. O pasirodo, kad pradžioje ir buvo planuojama, kad vaidins Angelina Jolie, bet ji atsisakė ir sakyčiau į gerą. Sandra Bullock labai tiko šiam vaidmeniui. Pagyvenus, bet dar labai graži.

Kojytės tai sakyčiau idealios. Nei per storos, nei per plonos. Bet šiaip filmas be makijažo ir panašių erotinių dalykų, juk kosmose, atseit, nėra galimybių tam. Na, tai bent keletoje scenų režisierius leido pasigrožėti Sandros kojytėmis, bet, sakyčiau, pakankamai subtyliai.

Antraplaniame vaidmenyje vaidina George Clooney.

Beje, man šiame filme jo vaidinimas žymiai labiau patiko nei amerikietiškame “Solaris“. Šiame filme man toks jis vyriškumo idealas. Pačiose rimčiausiose situacijose išlieka ramus, šaltakraujiškas, blaiviai mąstantis, humoru nuimantis stresą. Aha, aš ir stengiuosi būti toks gyvenime. Man net kažkada firma oficialiai padėkojo už humorą sunkiomis minutėmis.

Kad jau prisiminiau Solarį, nors ir amerikietišką jo versiją, tai mane kaip visada stebina, kai naujus filmus drąsiai lygina su jau klasika tapusiais. Reklamoje sakoma, kad tai stos į vieną gretą šalią A. Tarkovskio “Solaris”. Tai mane šiek tiek suerzina. Bet toliau minimi “Beždžionių planeta” (aha, visai neblogas filmas) ir Kubriko “21 amžiaus kosminė odisėja” (ot, net neprisimenu), tai į šią gretą tikrai gali stoti. O Tarkovskio “Solaris” reiktų priskirti filosofinių filmų klasei, o ne šiai.

Ar mano nuomone prilygsta Tarkovskio “Solariui”? Na, išėjau iš filmo aha, na, tikrai fainas. Bet nebuvo tokio didelio vau kaip kad po “Avatar” arba “Inception” ar net “Matricų”. Žodžiu, filmas tikrai įspūdingas, fainas, bet ar taps klasika? Pažiūrėsim. Ne aš gi spręsiu. Aš į Top 10 jo nedėčiau. Bet į kokį Top 20 ar Top 50 gal ir patektų. Žodžiu, nėra visiškai blogai.

Trumpai scenarijus: kosmose įvyksta avarija ir du astronautai bando išgyventi. Vau, tikrai trumpai aprašiau.

Filmo pradžia man primena siaubo filmą. Aš sėdžiu sukandęs dantis, nes labai baisu. Gal prie to prisideda, kad aš pajutau skrisdamas su sklandytuvu, ką reiškia nesvarumas, ką reiškia suktis ir ką reiškia matyti Žemę kažkur ten. Taigi, man labai baisu. O aš siaubo filmų nemėgstu. Bet vėliau nueinama nuo siaubo (o gal aš priprantu) ir galima normaliai žiūrėti. O gal George Clooney nuramina? 🙂

Sandra pakeičia, oi, net bandau suskaičiuoti kiek, kosminių laivų – NASA, rusų, kinų.

Nepatingėjo kino kūrėjai tikrai rusišku skafandru apvilkti. Ir šiaip rusų kosminiame laive viskas rusiškai, nors gaisro pavojus “Fire” kažkodėl angliškas. Nors gal. Gal priešgaisrinę sistemą rusai amerikietišką įsidiegė.

Kai nusiramini pradedi matyti, kad filmas ne tik šiaip veiksmo, bet ir filosofinis. Daug simbolizmo.

Sandra kūdikio pozoje. Po to Sandra pusnuogė išlipa iš vandenyno. Simboliška.

Don’t let go. Na, man tas “don’t let do” labiau šioje vietoje yra kitaip, atvirkščiai: paleisk, išmok paleisti. Bet toks labai simboliškas kadras.

Labai stebino filmo moksliškumas. Na, kadangi man fizika nesvetima, tai mane labai stebino kad filme mažai mokslinių klaidų, t.y. aš jų nepastebėjau, bet aš ir nesu mokslininkas, bet kituose filmuose fizikos dėsnių nepaisymas tiesiog bado akis. Ai, skaičiau, kad iš skafandro išlindus neatrodo viskas taip gražiai. Bet juk galima šiek tiek nusižengti realybei dėl estetinio vaizdo, kitaip Sandros kojyčių nepavyktų parodyti. Ir kiti prasižengimai (ką kiti pastebėjo) man nepasirodė svarbūs.

Simbolių irgi bandyta pridėti. Ne visus supratau. Rusų kosminiame laive stovi ikona (ar tai reprodukcija), labai matyta, ot, tundra, neprisimenu kokia. Kinų laive – stovi Buda. Nori pradėti melstis. Ir atseit šis filmas apie gyvenimo prasmę. Ech, sunkiai man su ta gyvenimo prasme. Kaip ir filme, taip ir gyvenime.

Kas man aiškiau. Gyvenimas yra ištisa kova. Mane tas labai palietė. Kiekvieną dieną vis kovoji ir kovoji ir jau lyg nugalėjai ir vėl nauja kova. O po šio filmo kaip ir geriau. Šuds tos mano kovos palyginus su tom, su kuriom teko susidurti Sandrai. Man šis dalykas kaip ir filmo esmė.

Ir kai filme nepasirodo rykliai, nustembi. O kai nepasirodo žmogėdros, jau nebesistebi, juk turi kada nors baigtis filmas. Nea, šiaip tai vis dėl to simbolizuoja šviesią ateitį. Po mirties? Bet Žemėje? Kurioje ir ne taip lengva, iš kurios ir bandyta pabėgti į atvirą kosmosą.

Žiūrėti tik 3D. Nes čia šiuolaikinis filmas. Ir tik kino salėje. Tikriausiai, jei bandyti žiūrėti namie ir be 3D, tai iš vis eilinis meksikiečių serialo lygis, tikriausiai.

Ai, dar reklamoje, berods, parašyta veiksmas vyksta spengiančioje kosmoso tyloje. Aha, o apie muziką pamiršta. Aš tai visada pradėjau atkrepiti dėmesį į muziką sklindančią kine. Ai, beje, buvo viena ar kita scena, kai tikrai užgęsta ekranas ir nutyla – efektinga. Bet šiaip į spengiančią tylą nepanašu. O šiaip įdomu, kaip ten tikrai kosmose su tyla. Kiek žinau, kad jei žmogų patalpina į absoliučią tylą, tai žmogui pradeda su protu negerai darytis.

Gero žiūrėjimo. Rekomenduoju. Filmas ne tik spec. efektų,  kaip gali iš pradžių pasirodyti, bet ir filosofinis.

Advertisements