Tags

, , , ,


Praėjo net septyneri metai po pirmos dalies The Moment After, kol pastatė antrąją dalį The Moment After II: The Awakening (2006). Nežinau, ar nutarė, kad pirmos dalies sėkmė lems antrai sėkmę, ar kas, bet žodžiu išleido antrą dalį ir dabar matosi, kad paliko veiksmo trečiai ir dar daugiau dalių.

Nors pagal scenarijų nuo pirmos dalies praėjo tik du metai, bet David White “suaugo” septyniais metais. Ir tai matosi. Tikriausiai į gerą. Išmoko vaidinti (tiksliau nustojo). Jei pirmoje dalyje matėsi kaip vaidina ir tas buvo labai juokinga, tai antroje dalyje jis jau atsipalaidavo, mažiau vaidino, daugiau įsijautė į savo rolę, todėl antra dalis nebe tokia juokinga. Tiksliau visai nebejuokinga. Ir muzika subtilesnė ir visi efektai paprastesni. Viskas labiau suderinta ir teko filmą žiūrėti ne kaip komediją, o kaip trilerį – veiksmo.

Adamą, buvusį FTB agentą, vežą į mirties bausmę. Tačiau pakeliui globalios policijos mašiną užpuola sukilėliai tam, kad išvaduotų savo vadą. Per tą patį pabėga ir Adamas. Jo porininko žmoną suima ir šantažuoja, kad jis įsiskverbtų į krikščionių bendruomenę ir išduotų visus. Agentų – šnipų pilna. t.y. net nesupratau kurie ten agentai, kurie ne. Sukilėlėlių vadas – agentas. Adamo mylimoji irgi lyg agentas. Kulminacinė scena – kova tarp šėtono ir Adamo – o visai netikėtai neblogai parodyta.

Ne, nu visai neblogas trileris. Krikščionių kova už tikėjimą po pasaulio pabaigos. Gal ne po pabaigos, o per pabaigą. Šioje dalyje ir krikščioniškos idėjos propoguojamos jau subtiliau nei pirmoje, daugiau kreipiama dėmesio į žmoniškumą, atleidimą, bendrystę, draugystę, tarpusavio pagalbą, dvasinę kovą.

Vienas momentas man įstrigo. Jacobas, krikščionių lyderis, kalbasi su Adamu. Adamas įsivaizduoja jį kaip superžmogų, tobulą krikščionį. Tačiau Jacobas parodo, kad jis irgi yra žmogus. Tik Kristus – tobulas, nes jis Dievas. Jacobas turi ir jausmus, ir pyktį, ir neapykantą, tačiau sugeba juos suvaldyti ir atleisti. Dar įdomi mintis, kad būna dienų, kad net pats Jacobas abejoja ar Dievas iš tikrųjų yra. Ir kaip jis pats aiškina, kad tos abejonės yra tikėjimo dalis, netgi tikėjimo pagrindas. Nelabai tai suprantu. Bet abejonės ir man dažnai kyla. Dažniausiai tada, kai aš nesuprantu Dievo plano. Kodėl taip, o ne kitaip. Kartais tikrai taip viskas keista. Ir jaučiu, kad Dievas yra, bet visiškai Jo nesuprantu.

Na, ką. Kai bus trečia dalis, o ji turėtų būti, žiūrėsiu 🙂 Įdomu pasidarė kaip ten bus toliau 🙂

Advertisements