Tags

, , , , , , , , ,


Na, po dviejų Solarių, Tarkovskio ir ne (kai pamačiau, kad Tarkovkis tikras menininkas, meistras), jau drąsiai ėmiausi dar vieno Tarkovskio kinofilmo Zerkalo.

Apie šį filmą žinojau tik tiek, kad jis didele dalimi autobiografinis. Na, bet jau įpratęs, kad pas Tarkovskį daug simbolikos, tai pradžioje bandžiau, ką nors suprasti. Po kažkiek laiko supratau, kad visiškai nieko nesuprantu. Nematau jokių simbolių, jokio ryšio. Na, pagal socioniką mano mąstymas yra loginis. Tačiau ta pati socionika mane supažindino su kitu mąstymo būdu – meniniu. Kai kam juokinga, bet aš anksčiau net nemokėjau į meną žiūrėti kaip į meną. Tarkim žiūriu į paveikslą ir galvoju, ar 16 bitų užtektų, kad užkoduoti visą šio paveikslo spalvų gamą. O dabar išmokau. Atsipalaiduoji, atjungi smegenis ir leidi tekėti jausmams. Ir tada pajunti paveikslo grožį, pajunti gerą jausmą, tampa gera. Tagi su šiuo Tarkvoskio filmu taip ir padariau, po pirmų 5 minučių žiūrėjimo, atsipalaidavau, atjungiau protą ir leidau sau tiesiog žiūrėti, neieškant kažkokios prasmės.

Taigi visiškai nesupratau šio filmo prasmės, bet man jis patiko 🙂 Net nežinau kas patiko. Patiko ir tiek. Gera po šio filmo. Nors tas žodis “gera” nelabai tinkamas. Filmas gražus. Na, ne tas žodis. Įdomus. Ne tas žodis. Va, filmas suteikia dvasinę paguodą. Kas tai yra? Niekas gerai ir nežino. Bet va tokį jausmą palieka šis filmas.

Po to paskaitinėjau Internete, ką rašo apie šį filmą. Įdomu, kad visų laikų geriausių filmų Top 50 (kurį rinko 846 kinokritikai) Zerkalo užėmė 19 vietą ir kad aplenkė ir Stalkerį, ir Andrej Rublev.

Filme labai daug jausmo. Kaip pats Tarkovskis pasakė, kad jam norėjosi papasakoti ne tiek apie save, o apie savo jausmus, susijusiais su jam artimais žmonėmis, santykiais su jais, amžiną gailestį, ir nepasiekiamą pareigos jausmą.

Meilė, kaltė, atleidimas, aukojimasis ir kiti jausmai.

Beje, dar atkreipiau dėmesį, kad Tarkovskį formavo ne tik jam artimi žmonės – mama, žmona, bet ir politinė aplinka – Ispanijos karas, II pasaulinis, konfliktas su Kinija.

Na kadangi filmas jausminis, tai nelabai aš vėl moku ką prašyti. Prisirinkau fotkių, kai kurias net pats 🙂 padariau. Rekordiškai daug. Ilgai sėdėjau, atmetinėjau, bet vis tiek liko labai daug. Ai, nu ir susidėsiu 🙂

Klasikinės, t.y. visur dedamos fotkės. Bet tikrai įdomios.

Meilė.

Vaikystė. Ech, mano vaikystė irgi buvo tokia graži.

Ta scena tokia, na, tokia, neturiu žodžių.

Faina nukristi su gražia moterimi. Jėga mintis 🙂

Na, menas. Čia mano fotkė iš kino.

Visiškai vieniši visame pasaulyje. Tai jau tikrai 😦

Na, bet Tarkovskis pavaro. Ugnis.

Veidrodis.

Meilė suteikia sparnus, kelia į dangų. Beje, įdomus pastebėjimas. Ne šiaip sau sako, kad aš tave myliu. O sako, kad nesistebėk, bet aš tave myliu. Čia man į mano žmoną panašu. Matyt, nelabai moka parodyti savo meilę.

Vėl menas.

Na, kaip gi Tarkovskis ir be Andrejaus Rublevo “Trejybės”.

Tikriausiai galima būtų visą filmą cituoti.

Keletas animuotų gif’ų. Na, nesudėsi gi viso filmo.

Čia man labai įdomu kaip nufilmavo šį vėjo gūsį.

Nu, dega, lyja, ale gražu 🙂

Jaudinanti scena su paukščiuku. Lyg ir nieko ypatingo, bet Tarkovskis sugeba padaryti kažką tokio.

Na, va. Pagrindinė aktorė Margarita Terekhova. Vaidina ir žmoną, ir mamą. Aš kaip kokis maniakas prisidėjau jos nuotraukų. Nu, bet nereali. Gal dėl jos man ir filmas visas patiko. Jau tokia graži, ideali. Moters idealas. Gal kad į mano mamą panaši. Na, neveltui Margarita buvo ištekėjusi net tris kartus. Aš manau. Vyrai turėtų prie jos kaip musės prie medaus. Beje, dar įdomus faktas, kai Internete ieškojau jos nuotraukų, kad pas save susidėti, tai buvo jos ir daugiau, bet niekur ji taip gražiai neatrodė kaip Tarkovskio filme. Ar čia grimas koks, ar Tarkovskis, ar koks aukso jos amžius. Nežinau, bet šiame filme jau tokia graži, tokia, kad va vos ne šimtą fotkių susidėjau 🙂

Na, šito pas save neįsidėti negalėjau. Terekhova duše. Bet vat kaip subtyliai, jokių nešvankybių, gražu, estetiška, meniška.

Menas. Labai jausmingas filmas. Ir kodėl gyvenimas negali būti paprastesnis? Šitokia moteris. Tokie vaikučiai. Tačiau ir jai kažko reikia. Ir jam kažko. Du kartus, na, ta prasme Tarkovskio tėvai išsiskyrė ir jis pats irgi išsiskyrė. Sunkus tas gyvenimas. Bet toks jau yra. Iš kitos pusės ir gražus.

Žodžiu, gero žiūrėjimo.

Advertisements