Tags

, , , , , , , ,


Vėl radau galimybę pažiūrėti keletą filmų. Taigi pradedu dalintis įspūdžiais.

Filmas God On Trial.

Nors man ir pakankamai nuobuodus – užmigau bežiūrėdamas ir dėl to teko žiūrėti antrą kartą vėl nuo pradžių, bet filmo mintis labai įdomi. Kiek supratau filmas paremtas tikru įvykiu. Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovykla. Vykdomas žydų genocidas. Kodėl? Kokia gyvenimo prasmė? Ir pagrindinis klausimas – kaip Dievas galėjo tai leisti. Suabejojama, ar tik Dievas neapleido žydų tautos? Ar Dievas nepažeidė sandoros (aprašytos Biblijoje) su žydų tauta? Ir čia konclageryje, kur nenumaldomai artėja mirtis surengiamas improvizuotas teismas Dievui. Paskiriami teisėjai, kaltintojai, advokatai. Deja, bet ne viską supratau, nes per menkai žinau Bibliją, bet bendrą mintį pagavau.

Dramatiška pabaiga. Atrodo, kad Dievas bus pripažintas kaltu. Dievas negailestingas. Tačiau vienas iš teisėjų, beje netikintis, pasako tokią paguodžiančią kalbą. Ir jau atrodo, kad bus išteisintas Dievas. Tačiau paskutinis kaltintojas pribaigia. Dievas paliko žydų tautą. Dabar jis susidėjo su fašistais. Dabar jis saugo juos, gina ir propaguoja. Net pas fašistus ant diržų parašyta “God mit uns” (Dievas su mumis).

Dievas pripažįstamas kaltu. Ateina visų išvesti sušaudyti (ar tai sudeginti, ar į dujų kameras). Ir toks klausimas: o tai ką mums dabar daryti? Juk mes Dievą nuteisėme. Ir atsakymas: melstis. Ir meldžiasi.

Ir šiuos laikus rodo. Klausia mergina, tai kaip Dievas pažeidė sandorą ar ne? Ar padėjo malda? Ir pagyvenęs žydas atsako: na, kaip, pažiūrėk, juk mes čia dabar gyvi.

Gal ir visai neblogas filmas. Tik žiūrisi nuobodžiai, bet mintys sudėtos įdomios.

Advertisements