Tags

, , , , , , , , ,


Na, aš nesu labai nutolęs nuo “Drąsos kelio”, Garliavos, Klonio ar Kedytės istorijos. Net prie prezidentūros kartais nueinu kreidutėmis papaišyti “Tiesos”. Tiesa, tai daugiau per žmoną, nes ji labai domisi, seka bei dalyvauja. Ir čia vieną dieną vienas neblogai pažįstamas žmogus K., aš jį net savotišku autoritetu laikau (ei, bet tai nereiškia, kad juo šventai tikiu), rekomenduoja pažiūrėti filmą:

Medžioklė / Охота / The Hunt / Jagten (2012)

Kaip filmą aktualų ir mūsų šiomis dienomis. Kaip kitą nuomonę apie pedofilijos skandalą. Ai, nu galvoju, kad kada nors pažiūrėsiu. Bet kaip tik prisijungiu prie Blog’o ir einu paskaityti ką įdomaus Subjektyvi rašo. Ir ką gi. Savo įraše http://subjektyvi.blogas.lt/kaip-gyvena-norvegija-7517.html įdeda nuorodą į interviu http://youtu.be/utVLescQI8s (Kaip šiandien gyvena Norvegija). Šio interviu pabaigoje paminima, kad šis filmas “Medžioklė” yra sukurtas pedofilų (ar pedofilų užsakymu), kad paslėpti tikrąją tiesą. Na, jau tikrai įdomu darosi. Beje, panašu, kad tiek šis filmas tiek tas interviu dabar yra ant bangos, nes kur bepasisukčiau, ten susiduriu su jais. Kad ir ta pati subjektyvi parašė apie “Medžioklę“. Tą pamačiau, kai jau pradėjau rašyti įrašą ir ieškojau nuorodos į interviu apie Norvegiją. Specialiai kol kas neskaitau, kad neužgoštų jos mintys manųjų. Po to paskaitysiu ką ji rašo.

Pradedu žiūrėti kartu su žmona, nes labai įdomi jos nuomonė, nes iš pašaknų kertasi su jos nuomone apie pedofiliją. Tą apie Norvegiją ji jau buvo mačiusi ir pasibaisėjo tuo kas dedasi (ar tikrai?) Norvegijoje. Pradedam žiūrėti, o ji: o tai matėm jau šį filmą. Na, sakau negali būti, nes aš tikrai nemačiau. Ji nurodo kelias ateinančias scenas, bet ginasi, kad žiūrėjo tik su manimi. Bet po kelių minučių pasako, kad jai neįdomus. Tenka žiūrėti vienam (dar laiko reikėjo surasti). Na, matyt, tame antipedofiliniame klane (na, “klanas” gal ir ne visai tinkamas žodis, bet ai, koks skirtumas kaip pavadinti) jau peržiūrėjo šį filmą, ar bent jau dalį jo.

Tagi pradedu žiūrėti. Ir mane labai sukrečia šis filmas. Ar tikrai tai gali būti pedofilų užsakymu sukurtas filmas? Aš pabandžiau pažiūrėti iš kitos pusės. Ar toks atvejis gyvenime gali būti? Buvau šokiruotas, kai sugretinau filmo pagrindinio veikėjo Lukas veiksmus su savo gyvenimu. Na, aš taip pat myliu vaikus. Ir dažnai save taip pat kaip ir Lukas prilaikau save nuo kažkokių veiksmų. Tik aš gal iš kitų paskatų prilaikau, kai dabar visi šaukia apie pedofiliją, tai kad neapkaltintų manęs pedofilu. Mane vaikai irgi myli. Aš sugebu susirasti vaikų draugų net eidamas pietauti. Čia viena močiūtė pastoviai per pietus eina su anūke į parduotuvę, tai aš ir su jais susidraugavau. Anūkei kokie 2,5 dabar, kokia juokinga. Tai pašnekinu ją, pirmą kartą tai taip į mane keistai žiūrėjo, o vėliau jau draugiškai. Darželyje savo vaiką atvedu, tai dar ir su kitais pabendrauju. Na, jų dabar toks nuostabus amžius, jiems taip viskas įdomu, taip nori papasakoti, pasigirti. O man irgi linksma. Tik aš neturiu tiek jėgų ir energijos kaip Lukas, kad su jais žaisti, užsiiminėti. Bet šiaip tikrai, gal man ir patiktų dirbti su vaikais. Vaikystėje svajojau būti mokytoju, kad galėčiau dirbti su vaikais. O ir dabar kai yra proga ir netingiu tai nueinu pas savo vaiką į klasę, pravedu pamoką. Ir būtų reikalas, kaip tam Lukui, tai ir šikną valyčiau. O tai ką daryti? Negi paleisi mažą vaiką su priskretusiais šudais bėgioti. Taigi nugraužtų užpakaliuką.

O jau kaip mes su maže bučiuojamės ir myluojamės. Po penkis bučkius ji, dar penkis aš, dar kontrolinį į kaktą 🙂 Dar nubėga, grįžta, dar po bučkį. Taip mes atsisveikinam kai ją vedu į darželį. O ir šiaip, jeigu jai norisi švelnumo. Ir taip, ji puikiai žino, kad berniukai turi pimpaliukus, o mergaitės jų neturi, kad tuo jie skiriasi. Dar daugiau, mes ir vonioje kartais kartu maudomės.

Aš kartais net atsargiau elgiuosi, kad kokių “įrodymų” nepalikti. Maža kas mano žmonai susirodys, dar po to ant kokio pykčio apkaltins mane pedofilija. Beje, labai lengva jai tai būtų padaryti. Nufilmuotų kaip mes maudomės pvz. ar dar ką.

Taigi mano manymu visai normalu, kad vyras gali mylėti vaikus. Be jokių ten seksualinių užuominų. Juk galima mylėti šuniukus ir kačiukus. O vaikučiai tai juk dar įdomesni. Taigi Luko meilė vaikams man labai naturali pasirodė. O dar savo brolį prisiminiau. Tas tai ne tik, kad myli vaikus, bet dar ir turi energijos su jais žaisti, važinėja į vaikų stovyklas ir pan. Na ir tikrai jis joks pedofilas.

Ok. Kita pusė. Mergaitė. Pradžioje ji net nemeluoja. Ji tik pasako, kad Lukas turi pimpį. Na, taip, mano mažė nuo kokių 2 metų tai jau žinojo. Toliau ją spaudžia suaugusieji ir ji pradeda kalbėti tai ko nori jie. Sako, kad vaikai negali meluoti. Na, taip, maniškė irgi nemeluoja. Ji tik fantazuoja. O kartais tokių fantazijų pripasakoja, kad net nežinai ką daryti. Blogiausia, kai apie darželį ką pasakoja. Tada nežinai, kur tiesa, kur fantazijos. Tarkim pasakoja, kad ją ten muša vaikai. Na, kad tikrai jie ten pasimuša, tai taip, bet kaip ji pasakoja, tai nu kažkaip nerealiai tikrai. Ypač kai kartais ką nors pasakoja tarkim mamytei apie mane ar sesę ir tikrai žinai, kad taip nebuvo kaip ji pasakoja. O kai užlauži ir sakai, kodėl meluoji, tai ji sako, kad ne, ji nemeluoja, tai tokia pasaka. O kartais sako, kad čia ji netiesą sako, kad meluoja. Sako, taigi čia melas. Ko tu nori iš manęs. Net pasimetu nuo tokios logikos. Žodžiu, iš mergaitės pusės visa situacija irgi įmanoma.

Trečia pusė. Suaugusieji. Ar jie gali taip išpūsti burbulą? Na, taip. Čia aš tuo neabejoju. Juk pats dėl savo mažės (kad ją skriaudžia darželyje) po policijas vaikščiojau.

Ketvirta pusė. Kokia dar ketvirta? Ogi yra. Šita irgi labai įdomi. Tai ta, kuri davė interviu apie tai kas vyksta šiomis dienomis Norvegijoje. Klausiausi ir baisėjausi. Siaubas. Kaip baisu. Juk žmogus negali išgalvoti tokių baisybių ir pasakoti jų taip lyg būtų buvę iš tikrųjų. Vaikai tai gali, nes jie dar žaidžia realybe ir fantazijomis. Jie dar nesuvokia, kad melas yra negerai, kad meluoti negalima. Ypač rimtuose dalykuose. Bet juk suaugusieji tai puikiai suvokia. Ir koks gi tikslas būtų meluoti? Nea, tai būtinai turi būti tiesa. Negali gi žmogus taip įtaigiai meluoti. Ir čia pakraupau nuo minties. O kodėl negali? Paimkim kad ir tą pačia Kedytės istoriją. Yra dvi pusės. Vieni sako juoda, o kiti balta. Vieni sako, kad tie meluoja, o kiti, kad anie. Ei, bet tai kažkurie tai tikrai meluoja. Ir taip meluoja, jog būtų įsitikinę, kad taip yra iš tiesų. Jų fantazija persisunkė į pasąmonę ir todėl dabar jie šventai tiki, kad nemeluoja. Pažįstu tokį žmogų. Artimai. Gali užsipulti kitą žmogų taip ir prifantazuoti taip, kad net patikėti sunku. Ir eina per visą Lietuvą ir visiems pasakoja tą išgalvotą fantaziją. Nu, rimtai. Kadangi artimai pažįstu, tai taip žinau, kad dūmų buvo (Atseit, dūmų be ugnies nebūna). Taip dūmų buvo, bet ugnies ne. Na, tipo tarkim kažkas kreivai pažiūrėjo, tai žodis po žodžio, mintis po minties, jau žiūrėk galima būtų teisti kaip valstybės priešą ir išdaviką.

Nerealu. Bet visai gali būti, kad ta ketvirtoji pusė, suaugusių, viską išgalvoja. Ui.

Žodžiu. Viskas labai painu. Savaime suprantama, kad tikrai yra pedofilų ir tai tikrai yra be galo baisu. Bet yra ir tokių atvejų kaip šiame filme. Kai žodis po žodžio ir nekalto žmogelio sužlugdo visą gyvenimą.

Sukrečiantis filmas. Tikrai manau, kad taip gali atsitikti iš tikrųjų. Ir tikrai manau, kad iš tikrųjų yra pedofilų.

Va tokios niūrios mintys po šio filmo.

O pats filmas geras. Geras filmas verčia susimąstyti.

Ai, pabaigai fotkių. Nagi pažiūrėkit argi tokios mergaitės galima nemylėti:

Į mano mažę šiek tiek užneša 🙂 Blin, bet juk ne viena Meilės rūšis yra. Ne vien seksualinė Va, gi ir C. S. Lewis net visą knygą parašęs “Keturios meilės“.

Painus tas gyvenimas.

Advertisements