Tags

, , , , , , ,


Na, pagaliau. Pagaliau po ilgos pertraukos pažiūrėjau vėl superinį filmą.

Išvarymas / Izgnanie / Изгнание / The Banishment (2007):

Tiesa imdb apie šį filmą skurdokai, plačiau (bent man taip pasirodė) RuWiki.

Kažkaip šį kartą abu paveiksliukai patiko. Vienas kitą papildo.

Režisieriaus Andrey Zvyagintsev (Андрей Звягинцев) filmams man reikia nusiteikti, subręsti, ar kaip čia pasakyti. T.y. negalėčiau jų žiūrėti iš kart vienas po kito. Pirmas, kurį mačiau, buvi Елена / Jelena. Jo iš pradžių nesupratau, teko pasiknisti internete. Na, matyt ir nesupratau, nes nebuvau iki tol matęs ankstesnių Zvyagintsevo filmų. Kai žiūrėjau pirmą Zvyagintsevo filmą Sugrįžimas / Возвращение / The Return (2003) jau žiūrėjau kitomis akimis. “Sugrįžimas” mane ypatingai sužavėjo, bet vat kiek reikėjo laiko, kad imčiausi žiūrėti Izgnanie. Gal kalta mano kažkur perskaityta recenzija, kad tai apie neištikimybę. Man pasirodė kažkokia lėkšta tema – neištikimybė. Bet vėl kažkur užkliuvau už Zvyagintsevo ir pagalvojau, kad na negali būti pas ji taip paprastai – vien tik neištikimybė. Todėl bandžiau pažiūrėti. Pirmą kartą bandžiau kartu su žmona, bet žmona pareiškė, kad žiauriai neįdomu ir teko nutraukti žiūrėjimą. Labai ginčytis negalėjau, nes tikrai pradžia keistoka. Kažkokia ale mafija ar nusikalstamas pasaulis, sužeista ranka, operacija. Po to žmogelis Aleksandras (tas kuris operavo) išvažiuoja su žmona ir vaikais kažkur į kaimą, vaikšto po pievas. Žodžiu pradžia kaip veiksmo filmo (hrrrr), po to kažkokios nostalgijos, sentimentai gamtai. Antrą kartą prisėdau žiūrėti vienas (susirgau, tai paskutinėm valandom kai baiginėjau sirgti nutariau pažiūrėti). Na, juk negali būti pas Zvyagintsevą viskas taip paprasta. Ir tikrai. Žiūrint vienam galvoje vis skambėjo: Išvarymas iš rojaus. Nes kitaip ir neina paaiškinti pavadinimo Išvarymas. Na, ok, galima paprastai tai žiūrėti kaip į šeimyninę dramą, beje Internete daug kas taip ir atsiliepė, bet nea, juk tai Zvyagintsevas, Tarkovskio įpėdinis. Rojus, Ieva, obuolys, aš nėščia, bet vaikas ne tavo. Ooo. Filmo liko pusvalandis, grįžo vaikai, ir prasidėjo triukšmas, o šiame filme toks nuostabus įgarsinimas, tokia muzika, tokia atmosfera. Susnervinau ir nutariau baigti kaip nors kitaip. Dar bandžiau vieną kartą, bet vėl triukšmas, kol galų gale užsidejau ausines, prisijungiau prie youtubės ir baigiau žiūrėti.

https://www.youtube.com/watch?v=ABT0ramNdzA – čia beje pilnas visas filmas 2:30 val. Apskritai pradedu nebesuprasti, vos ne visi filmai yra youtubėje. Na, tiek to, tai kita tema.

Taigi paskutinės 30 minučių atpirko visą 2 valandų laukimą. Vau. Na, ok, po 1 valandos žiūrėjimo jau ir taip buvo įdomu, bet paskutinės 30 minučių, tai “vobšče”. Ir tas mano supratimas “Išvarymas iš rojaus” pasirodė irgi lėkštas, čia dar plačiau ir giliau.

Pradžioje dar bandžiau žiūrėti ir suprasti simbolius (o jų šiame filme “dafiga ir dar biški”), bet vėliau atsipalaidavau ir leidau sau pajusti. Leidau sau tiem simboliams veikti per pasąmonę, nebandant jų iššifruoti, nes tas bandymas iššifruoti griovė visą filmo žiūrėjimo malonumą. Ok, tarkim žiūrint antrą ar trečią kartą, galima bandyti šifruoti, bet pirmą kartą, geriau daryti kaip aš – leidau filmui užhipnotizuoti mane.

Na, neaprašinėsiu aš nei simbolių (jei kas norite, galite rasti tai internete, įvairaus detalumo – gilumo analizės), nei scenarijaus, nei filmo prasmės, tikslo ar misijos. Parašysiu tiek, kad kaip ir galima buvo tikėtis iš Zviagintsevo filmas daugialypis, gali įžiūrėti paprastą šeimyninę dramą su neištikimybės (?) elementu, atstumimo, susvetimėjimo, prasmės. Galima eiti iki filosofinių, religinių, biblijinių motyvų. Žodžiu, gero žiūrėjimo. Filmas klasiškas. O aš pabaigai įsidėsiu filmo nuotaiką atskleidžiančių keletą kadrų:

Gyvenimo medis. Ai, nežinau, gal ir ne gyvenimo medį čia simbolizuoja. Gal kokį uždraustą?

Hzm, na nėra visas filmas toks niūrus kaip šioje nuotraukoje. Bet vat matom, kaip klasiškai atskleidžiama nuotaika.

Kitas tiesiog superinis kadras, be žodžių parodantis jausmus. Dabar kai žiūriu į nuotrauką, tai taip dirbtinai atrodo, bet kai žiūrėjau filmą, tai nesijautė jokio dirbtinumo, viskas naturaliai organiškai derėjo.

Antroji, blogoji, Aleksandro pusė, brolis. Nors aš visai ir nesupratau, kad čia tas pats Aleksandras, tik jo blogoji pusė. Ir viskas man buvo ir taip aišku. Žodžiu, čia, matyt gali žiūrėti ir žiūrėti šį filmą, kol pamatysi viską (ar bent didžiąją dalį) ką režisierius norėjo parodyti.

Ei, o čia ką ne iš Tarkovskio filmo kadras? 🙂

Šiame filme Zvyagencevas man atrodo buvo negarantuotas, kad žmonės – žiūrovai įžiūrės gilesnes mintis, nei vien šeimyninę dramą, todėl pridėliojo aiškesnių užuominų: dėlionė, biblijos vakariniai skaitiniai, Ieva su obuoliu.

Na, mačiau, kad ruošia Zvyagintsevas naują filmą. Ok, laukiam 🙂

O šitą dedam į geriausių dešimtuką 🙂 10/10.

Advertisements